Brangi įranga – nevykstantiems posėdžiams filmuoti

„Gy­vai“ ne­posėd­žia­vo dve­jus me­tus

Pas­ku­tinį kartą „gy­vai“ Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­riai po­sėdžia­vo 2020-ųjų va­sa­rio pa­bai­go­je, o jau ba­land­žio mėnesį iš pra­džių į ko­mi­tetų, po to ir į Ta­ry­bos po­sėdį jungė­si nuo­to­li­niu būdu.
Ši­taip po­sėdžiau­ja­ma iki pat šiol. Išim­čių ne­bu­vo da­ro­ma nei pirmąją pan­de­mi­nių metų va­sarą (išs­ky­rus vie­nin­telį Ta­ry­bos po­sėdį tų pa­čių 2020-ųjų liepą), ser­ga­mu­mui kri­tus iki mi­ni­ma­laus, nei ant­rąją. Nors kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių Ta­ry­bos, pa­band­žiu­sios po­sėdžiau­ti nuo­to­li­niu būdu, neilgt­ru­kus grįžo į po­sėdžių sa­les ir iki šiol po­sėdžius ren­gia se­nuo­ju įpras­tu būdu, ži­no­ma, lai­kan­tis at­stu­mo tarp po­sėdžiau­jan­čiųjų ir kitų sau­gu­mo rei­ka­la­vimų.
Ta­ry­bai va­do­vau­jan­tis me­ras Aud­rius Kli­šo­nis ne kartą bu­vo klaus­tas vie­tos po­li­tikų, ar Plungė ne­pa­seks šių sa­vi­val­dy­bių pa­vyzd­žiu, ta­čiau A. Kli­šo­nio po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu vi­sad bu­vo be­komp­ro­misė – kam ri­zi­kuo­ti, kai yra ga­li­mybė sau­giai po­sėdžiau­ti per nuo­tolį.


Kai ly­ja pi­ni­gais

Ži­nant šias ap­lin­ky­bes į akis kri­to Cent­rinė­je viešųjų pir­kimų sis­te­mo­je Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­skelb­ta su­tar­tis, pa­si­ra­šy­ta jos di­rek­to­riaus Min­dau­go Kau­no gruod­žio 21 dieną, ku­ria su­tar­ta iš UAB „Au­dio­to­nas“ už 35,9 tūkst. eurų pirk­ti Ta­ry­bos ir ko­mi­tetų po­sėdžių sa­lių bal­sa­vi­mo bei dis­ku­sijų sis­temą kar­tu su jos mon­ta­vi­mo pa­slau­ga.
Įdo­mu tai, kad su šia įmo­ne mūsiškė Sa­vi­val­dybė bend­rau­ja jau daug metų, iš jos ne kartą pir­ko se­no­sios, iki šiol did­žio­jo­je po­sėdžių salė­je esan­čios trans­lia­vi­mo įran­gos ga­ran­ti­nio ap­tar­na­vi­mo pa­slaugą, už ją kas mėnesį mokė­da­ma po 230 eurų.
Tu­rint ome­ny, kad iki pan­de­mi­jos Ta­rybų po­sėdžiai šio­je salė­je vyk­da­vo tik kartą per mėnesį, nė kiek ne­perdė­si­me jų 2–4 va­landų trukmės vaiz­do įra­šus, skelb­tus Sa­vi­val­dybės sve­tainė­je, pa­va­din­da­mi auk­so vertės.
Pas­ku­tinį­kart to­kia ga­ran­ti­nio ap­tar­na­vi­mo su­tar­tis su „Au­dio­to­nu“ pa­si­ra­šy­ta 2020-ųjų rugpjūtį, pan­de­mi­jai įsi­siu­ba­vus ir Ta­ry­bos na­riams jau ko­ne pus­metį po­sėdžiau­jant iš namų. Sun­ku su­pras­ti, kas ir kodėl matė būti­nybę mokė­ti už ne­nau­do­ja­mos įran­gos ga­ran­tinį ap­tar­na­vimą, ta­čiau ši­tai bu­vo padaryta ir mo­ka­ma iki pat šiol – šio­ji su­tar­tis baigs ga­lio­ti tik šių metų rugpjū­čio vi­du­ry­je.
Ne­sun­ku nu­ma­ny­ti, kad per tą laiką „Au­dio­to­no“ vy­ru­kams ne­te­ko nė kar­to at­vyk­ti į Plungę ša­lin­ti įran­gos ge­dimų, ta­čiau 5,5 tūkstan­tu­ko įmonė į ki­šenę bus įsidė­ju­si. Pri­min­si­me, kad per šios su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ko­tarpį minė­to­je salė­je ne­vy­ko nė vie­nas Ta­ry­bos po­sėdis.


Vyk­do Ta­ry­bos pa­ve­dimą?

Turbūt ne­rei­kia stebė­tis, kad, su­ma­niau­si at­nau­jin­ti jau dve­jus me­tus ne­nau­do­jamą įrangą, Sa­vi­val­dybė vėlgi kreipė­si į tą pa­tį „Au­dio­toną“. „Že­mai­tis“ ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus M. Kau­no tei­ra­vo­si, kodėl su­skub­ta pirk­ti naują įrangą būtent da­bar – galbūt su­ge­do se­no­ji, o Ta­ry­ba jau ruo­šia­si grįžti prie „gyvų“ po­sėdžių?
M. Kau­nas ne­pat­vir­ti­no nei vie­no, nei ki­to mūsų spėji­mo. Pa­sak jo, se­no­ji įran­ga bu­vo įdieg­ta 2011–2012 m. ir sa­vo jau ati­tar­na­vo. Esą jau no­ri­si nau­jesnės, mo­der­nesnės įran­gos, ku­ri leistų po­sėdžius iš salės trans­liuo­ti tie­sio­giai, o to­kios ga­li­mybės nau­do­jan­tis seną­ja įran­ga, pa­sak M. Kau­no, ne­bu­vo – po­sėdžių įra­šai į Sa­vi­val­dybės sve­tainę būda­vo ke­lia­mi tik po­sėdžiams pa­si­bai­gus.
Nau­jo­ji įran­ga esą tuo ir bus pra­na­šesnė už senąją – leis gy­ven­to­jams po­sėdžius stebė­ti rea­liu lai­ku, ži­no­ma, kai jie vėl bus ren­gia­mi Sa­vi­val­dybės po­sėdžių salė­je.
O ar ruo­šia­ma­si grįžti prie „gyvų“ po­sėdžių, M. Kau­nas pa­sa­ky­ti ne­galė­jo. Esą pa­ti Ta­ry­ba iš­sakė pa­gei­da­vimą, jog įran­ga būtų at­nau­jin­ta, tad ad­mi­nist­ra­ci­ja tik vyk­dan­ti jos pa­ve­dimą.


(Ne)galės reng­ti miš­rius po­sėdžius

Tei­sybės dėlei reikėtų pa­sa­ky­ti, jog M. Kau­nas kly­do, kalbė­da­mas apie ne­va neeg­zis­ta­vu­sią ga­li­mybę po­sėdžius iš salės trans­liuo­ti tie­sio­giai – iki pan­de­mi­jos ten vy­ku­sius Ta­ry­bos po­sėdžius Sa­vi­val­dybės sve­tainė­je vi­sa­da bu­vo ga­li­ma ma­ty­ti ir rea­liuo­ju lai­ku, įsi­jun­gus tie­sio­ginę trans­lia­ciją.
Sua­be­jo­jo­me ir M. Kau­no iš­sa­ky­tu ar­gu­men­tu, kad nau­jos įran­gos pa­gei­da­vo pa­tys Ta­ry­bos na­riai. „Že­mai­tis“ ne­pra­leid­žia nė vie­no Ta­ry­bos po­sėdžio, ta­čiau ne­pa­vy­ko pri­si­min­ti, jog apie tai ku­ria­me bu­vo kalbė­ta. Sa­vi­val­dybės at­sto­vei spau­dai pa­tiks­li­nus, kad šis klau­si­mas iš­kel­tas rugsė­jo 29 die­nos Ta­ry­bos po­sėdy­je, su­sku­bo­me dar sykį per­žiūrė­ti jo įrašą.
Posėd­žio pa­bai­go­je Ta­ry­bos na­rys Aud­rius Mi­siū­nas iš­ties pa­si­tei­ra­vo, ar ne­būtų ga­li­mybės reng­ti po­sėdžius miš­riu būdu – ga­lin­tiems at­vyk­ti po­sėdžiau­jant iš Sa­vi­val­dybės salės, ne­ga­lin­tiems – iš namų ar dar­bo­vietės. Pe­rei­ti prie to ra­gi­no ir ki­tas Ta­ry­bos na­rys Jo­nas Mockū­nas, aiš­kinęs, kad tech­niš­kai reng­ti to­kius po­sėdžius nėra su­dėtin­ga.
Išk­lausęs šių pa­si­sa­kymų me­ras A. Kli­šo­nis tąkart at­sakė pa­siaiš­kin­sian­tis su In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sky­riaus spe­cia­lis­tais, ar yra ga­li­mybė reng­ti miš­rius po­sėdžius, ir in­for­muo­sian­tis Ta­ry­bos na­rius per kitą po­sėdį, ta­čiau nei kitą, nei dar kitą mėnesį prie šios te­mos ne­be­bu­vo grįžta.
O „Že­mai­čio“ šią sa­vaitę kal­bin­tas M. Kau­nas paaiš­ki­no, kad ir nau­jai per­ka­ma įran­ga ne­bus tin­ka­ma reng­ti miš­rius po­sėdžius. Tad „Že­mai­čiui“ taip ir ne­pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, ką Sa­vi­val­dybė per­ka už tuos 35,9 tūkst. eurų ir kodėl šis pir­ki­nys bu­vo rei­ka­lin­gas.

Ne­sup­ran­tan­tis kai ku­rių Sa­vi­val­dybės viešųjų pir­kimų mo­tyvų „Že­mai­čiui“ sakė ir Ta­ry­bos na­rys, li­be­ra­las Al­girdas Pe­čiu­lis. Ir apie ne­va pa­čios Ta­ry­bos iša­kytą norą, jog būtų at­nau­jin­ta po­sėdžių sa­lių įran­ga, jis sakė nie­ko ne­girdėjęs, nors Ta­ry­bos po­sėdžių ne­pra­leid­žian­tis. Pa­tei­kia­me jo ko­men­tarą šia te­ma.
„Ta­ry­ba iš tik­ro daug ko ne­ži­no ar­ba su­ži­no jau tik faktą, pa­ma­čiu­si da­ro­mus biud­že­to pa­kei­ti­mus. Ne­su­ži­no­me ar­ba tik at­si­tik­ti­nai vėliau iš­girs­ta­me, kad ne­ma­ža da­lis įstaigų pra­šymų lie­ka ne­pa­ten­kin­ti, mo­ty­vuo­jant, jog trūksta lėšų. An­tai pa­ga­liau bu­vo nu­ma­ty­ta lėšų ven­ti­lia­ci­jai Se­na­mies­čio ir „Ry­to“ mo­kyklų spor­to salė­se įreng­ti, bet metų pa­bai­go­je tos lėšos nu­kreip­tos kaž­kam ki­tam, paaiš­kin­ta, kad nu­ma­ty­tos su­mos neuž­teks būti­niems dar­bams at­lik­ti. Ki­tas pa­vyz­dys – „Cy­ru­lio“ spor­to aikš­telė, daug metų pra­šo­ma lėšų jai at­nau­jin­ti, bet at­sa­ky­mas tas pa­ts – nėra iš ko. Pa­si­kal­bu ir su ki­tais vaikų die­nos cent­rais, Ša­tei­kiuo­se vei­kian­tis toks cent­ras kar­tais pri­trūksta lėšų vaikų mai­ti­ni­mui ir šil­dy­mui. Tei­kia pra­šy­mus Sa­vi­val­dy­bei, ta­čiau čia jie lie­ka neiš­girs­ti ar­ba ne­įsi­gi­li­na­ma, per­skai­to­ma ir pa­de­da­ma į stal­čių.
An­tai Sa­vi­val­dybės va­do­vai metų pa­bai­go­je gyrė­si Žli­binų se­niū­ni­jai nu­pirk­tu trak­to­riu­mi. Pir­ko rei­kia ne­rei­kia, vers­da­mie­si per galvą, ne­skai­čiuo­da­mi, kad jis bus iš­nau­do­ja­mas gal tik 30 pro­centų.
Daž­nai ant įstaigų durų ma­to­me už­ra­šus – PRE­KY­BI­NIN­KAI NE­PA­GEI­DAU­JA­MI. Gal ir Sa­vi­val­dy­bei to­kio už­ra­šo reikėtų, nes da­bar su­si­da­ro įspūdis, kad užė­jo koks va­dy­bi­nin­kas, gra­žiai pa­kalbė­jo, pa­rek­la­ma­vo, o Sa­vi­val­dybės va­do­vai ar per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja ne­su­gebė­jo at­si­sa­ky­ti.
Taip ir tu­rim, ką tu­rim. Tiek per­nai, tiek šie­met in­ten­sy­viai keis­tos lop­še­lių-dar­že­lių tvo­ros, bul­do­ze­riu griau­nant seną­sias, net iš­rau­siant vaikų žai­dimų aikš­te­les nuo gatvės dul­kių ir iš­me­tamųjų dujų, vėjo ir saulės sau­go­ju­sias gy­vat­vo­res. Kam to reikė­jo? Ar dėl tų naujųjų me­ta­li­nių tvorų kaip nors pa­gerės sąly­gos vai­kams tuo­se dar­že­liuo­se? Var­giai, juo­lab kad kai kur ap­si­lankę dar ma­to­me ap­trupė­ju­sias gru­pių sie­nas ar at­si­lu­pu­sias grin­dis, ka­žin ka­da re­mon­tuo­tus tua­le­tus. Mo­kyk­lo­se te­be­nau­do­ja­mos gūdų so­viet­metį me­nan­čios tu­pyk­los. Tik Sa­vi­val­dybės va­do­vai, ma­tyt, jų ne­ma­to, neu­žei­na, ne­pa­si­do­mi, kaip yra. O įstai­goms tie­siog pa­bos­ta ra­šy­ti tuos raš­tus ir pra­šy­ti lėšų.“