
Naujausios
Bandys gelbėti švietimą kaimiškosiose vietovėse
Priminsime, kad pagal švietimo tinklo pertvarkos planą pirmieji pasikeitimai – jau nuo kitų mokslo metų. Jei viskas vyks taip, kaip suplanuota, bus atsisakyta jungtinių klasių vyresniems vaikams, drauge galės mokytis tik dvi pradinukų klasės. Keisis privalomas mokinių skaičius trečiose ir ketvirtose gimnazinėse klasėse, o klasės, kuriose – mažiau nei 8 vaikai, nebebus finansuojamos iš valstybės „kišenės“. Šis scenarijus, žinoma, skaudžiausiai smogs regioninėms mokykloms – dalis jų išnyks, dalis praras šiuo metu turimą statusą. Apie tai, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlyta ir Vyriausybės patvirtinta švietimo tinklo pertvarka paveiktų Plungės savivaldybėje esančias švietimo įstaigas, dar sykį kalbėta per pirmadienį vykusį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį. Jo metu A. Klišonis pasidalijo naujausiomis žiniomis.
Meras kalbėjo nuo pat pradžių nesutikęs su suplanuotais pasikeitimais, skaudžiausiai atsiliepsiančiais kaimiškosioms vietovėms. Nuo kitų metų pirmus žingsnius žengsiančią pertvarką jis vadino pražūtinga ne tik kaimų švietimui, bet ir jų išlikimui. Anot savivaldybės vadovo, švietimo tinklo pertvarkos plano rodikliai veda į neviltį.
A. Klišonis inicijavo susitikimą su Telšių apskrities savivaldybių vadovais, Švietimo skyrių vedėjais bei Seimo nariais. Jo dalyviai sutiko, jog reforma, kurią gruodį patvirtino Vyriausybė, – išties pražūtinga visam regionui, nes praradimų neišvengs ne tik Plungės, bet ir kitos savivaldybės. Antai Telšių savivaldybei iš mokyklų sąrašo tektų išbraukti net Varnių gimnaziją.
Dėl to vieningai buvo sutarta siekti, jog švietimo tinklo pertvarka būtų persvarstyta.
To siekiant praėjusią savaitę buvo susitikta su Prezidento komanda, taip pat parengtas kreipimasis į ŠMSM, visas Seimo frakcijas bei Prezidentą. Pirmiausia siekiama, kad būtų atidėtos lemtingosios datos. Taip pat norima, kad pertvarkos plane būtų pakoreguoti punktai dėl moksleivių skaičiaus trečiose ir ketvirtose gimnazinėse klasėse. Nes jei bus, kaip dabar numatyta, nuo 2026 metų Plungės savivaldybėje gali nelikti nė vienos kaimiškosios gimnazijos. Anot mero, taip nutikus kils didelių problemų dėl mokinių pavėžėjimo.
Sukritikuotas ir sprendimas iš valstybės biudžeto nebefinansuoti mažiau nei 8 mokinius turinčių klasių, taikant tam tikras išimtis tik tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.
„Situacija – tikrai labai neskani. Tačiau manau, kad šitą procesą bendromis jėgomis mes sugebėsime pajudinti ir pakeisti“, – kalbėjo A. Klišonis ir pajuokavo, jog tokiu atveju, jei ŠMSM ministerija neis į dialogą, žemaičius bus siekiama paskelbti tautine mažuma.
Priminė norvegų pavyzdį
Kad reikia stengtis gelbėti švietimą kaimiškosiose vietovėse, pritarė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė. Su tuo sutiko ir komiteto narys Audrius Misiūnas, iškėlęs klausimą dėl Grumblių mokyklėlės likimo.
Politikas klausė, kokia būtų mero nuomonė, jei Savivaldybė ryžtųsi iš savo „kišenės“ išlaikyti tokias unikalias mokyklas, kokia yra Grumblių mokyklėlė. A. Misiūnas priminė prieš keletą metų plačiai nuskambėjusį norvegų poelgį, kuomet dėl vienos du vaikus auginančios šeimos, gyvenančios atokioje saloje, buvo įsteigta mokykla.
„Aišku, mes – ne norvegai. Mes – kur kas skurdesni. Bet pati idėja išsaugoti unikalias mokyklas tam tikrose vietose galėtų turėti ateitį. Anksčiau ar vėliau ir mes būsime turtingesni“, – kalbėjo politikas.
A. Klišonis patikino, kad diskutuojant dėl būtinybės koreguoti skubotai patvirtintos pertvarkos planą buvo kalbama ir apie Grumblių mokyklėlę.
„Mokykla Grumbliuose ne egzistuoja, o veikia. Ir veikia tikrai puikiai. Mokiniai joje paruošiami puikiai“, – sakė meras. Pasak jo, reikia pabandyti paieškoti galimybių šią įstaigą finansuoti iš Savivaldybės biudžeto.
A. Klišonio teigimu, su ministerija bus derimasi ir dėl tų klasių, kuriose – mažiau nei 8 vaikai, finansavimo. Šiuo atveju esą būtų galima taikyti vadinamąjį sutelktinį finansavimą – dalis būtų finansuojama iš ministerijos, o likusi dalis iš Savivaldybės lėšų. Pastaroji, mero nuomone, galėtų finansuoti trūkstamą mokinių skaičių.