
Naujausios
Sumokėjo daugiau, nei surinko
Apie tai kalbėta praėjusį ketvirtadienį vykusio Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdžio metu. 2021 metų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo programos lėšų panaudojimo ataskaitą pristačiusi Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė pasakojo, kad pernai už vietinę rinkliavą iš gyventojų buvo surinkta 206 tūkst. 980 eurų.
Tačiau šios sumos neužteko atsiskaityti su komunalines atliekas surenkančiu ir tvarkančiu Telšių regiono atliekų tvarkymo centru (TRATC), kuris Savivaldybei išrašė 219 tūkst. 250 Eur siekiančią sąskaitą. Be to, padidėjo ir kreditinis įsiskolinimas: 2021 m. sausio 1 d. jis buvo 3 658 Eur, o metų pabaigoje, gruodžio 31 d., jau siekė net 15 928 eurus.
V. Andrijauskienė komiteto nariams aiškino, kad tokį įsiskolinimo padidėjimą galėjo nulemti tai, kad buvo padidintas vadinamasis vartų mokestis (2020 m. jis buvo 50,5 Eur/t, 2021 m. – 52 Eur/t), o pastarojo išaugimą nulėmė padidėjęs taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne. Antai 2020 m. jis siekė 5 eurus už toną atliekų, o 2021-aisiais – jau 10 Eur už toną.
Įsiskolinimas padidėjęs dar ir dėl to, jog pernai gyventojai už atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą gavo mažesnes sąskaitas nei 2020 m., mat šįsyk jas apskaičiuojant buvo taikytas mažesnis minimalus konteinerių pakėlimo skaičius – 13, o ne 26, koks buvo metais prieš tai. Tačiau tokia dovanėlė gyventojams teko tik pernai – kai bus ruošiamos sąskaitos už 2022 metus, jas gyventojai gaus jau tikslesnes, pagal tai, kiek kartų jų individualių namų konteineriai buvo ištuštinti.
„Visi konteineriai yra „sučipuoti“, tai bus galima matyti, kiek kartų konteineris buvo išvežtas. Žinoma, jeigu žmogus jį bus išstūmęs tik 13 kartų, jis gaus tokią pat sąskaitą, bet jeigu daugiau, tai už kiekvieną papildomą pakėlimą prisideda 83 centai. Tada sąskaita automatiškai ateis didesnė“, – kalbėjo V. Andrijauskienė.
Anot jos, perspektyvos tokios, kad rinkliavą teks didinti, nes dabartinė tempia „į minusą“.
Ministro kalbos – tik politinis pasisakymas
Užfiksavęs tai, kad Savivaldybė TRATC-ui turėjo sumokėti daugiau pinigų, nei pati surinko iš rinkliavos, komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas ekologės klausė, ar atliekas tvarkančios bendrovės išrašytomis sąskaitomis aklai tikima – galbūt ji randa galimybę sukčiauti ir sąskaitas Savivaldybei pateikia kiek didesnes? Bet V. Andrijauskienė tokią galimybę atmetė.
„Nelabai norėčiau tikėti, kad sukčiauja. Kadangi patys matom: rinkliavos nedidinom, o paslaugos visur kainuoja brangiau, automatiškai ir sąskaitos išrašomos didesnės, – buvo įsitikinusi ekologė. – O šiaip mūsų rinkliava gyventojams pati mažiausia regione, tai vis tiek ateis laikas, kai turėsim didinti.“
O bet koks didinimas gyventojams kerta skaudžiai. Todėl komiteto narys Viktoras Krajinas domėjosi, galbūt yra galimybė to rinkliavos didinimo išvengti bent jau dėl augančio „vartų“ mokesčio, juk aplinkos ministras viešai kalbėjo, kad kiek šis mokestis bekiltų, gyventojams jis netaps našta.
Ekologė nebuvo linkusi tikėti šiomis kalbomis ir tokį ministro pasisakymą pavadino politiniu.
„Jeigu mes dabar mokam 10 eurų už toną atliekų taršos mokestį, o ateity planuojamas 50-ies eurų, tai ministerija tų išlaidų neapmokės. Mes mokam už visas išlaidas. Visi didinimai atsiduria ant mūsų pečių“, – „pigesnės“ ateities nežadėjo ekologė.
Esą nuo didesnių mokesčių galėtų gelbėti nebent stropesnis atliekų rūšiavimas – kad jų į sąvartyną būtų įvežama mažiau.
Rūšiavo, rūšiavo ir... atsibodo?
O komiteto narys Juozas Barsteiga susidomėjo, ar savivaldybės gyventojai stiklo, plastmasės ir kitas rūšiuojamas atliekas meta į tam skirtus konteinerius.
„Lyg mišrių atliekų konteineriai ne visada būna pilni, lyg mažėja?“ – klausė politikas.
Pasirodo, gyventojai tikrai darosi supratingesni ir atliekas rūšiuoja. V. Andrijauskienė sakė pastebinti, jog išmetamų mišrių komunalinių atliekų kasmet išties mažėja. Nors šiuo metu tas mažėjimas nėra toks žymus, bet ta tendencija išlieka.
Tik keista tai, kad jeigu kartu su mišrių komunalinių atliekų mažėjimu automatiškai augdavo rūšiuojamų atliekų kiekis, pernai to nebebuvo. Jis netgi pradėjo mažėti.
„Arba gyventojai mažiau nori rūšiuoti, arba gal kovidas kažkiek nulėmė? – svarstė ekologė. – Gal mažiau pradėjo vartoti ir tas atliekų rūšiavimas šiek tiek sumažėjo?“
Pernai iš Rietavo savivaldybės gyventojų ir įmonių surinkta per 1 mln. 326 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, o 2020 m. šiek tiek daugiau – apie 1 mln. 368 tūkst. tonų. O kiek tiksliai atliekų pernai pateko į rūšiavimo konteinerius, turėtų paaiškėti dar šį mėnesį, gavus duomenis iš Pakuočių tvarkymo organizacijos.