„Protų mūšyje“ – prūsališkių triumfas

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
Prūsa­lių bend­ruo­menės ko­man­da su „Protų mūšio“ su­ma­ny­to­ju ir vedė­ju R. Gent­vi­lu
„Že­mai­čio“ or­ga­ni­zuo­ja­mas se­niū­nijų ir bend­ruo­me­nių „Protų mūšis“ pra­ėjusį ket­vir­ta­dienį šur­mu­lia­vo jau Plungė­je, ka­vinė­je „Fortū­na“. Čia sa­vo ži­nias ir lo­ginį mąstymą iš­bandė pir­mo­sios ke­tu­rios Plungės ra­jo­no ko­man­dos – Pla­te­lių, Grumb­lių, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos bei Prūsa­lių. Sėkmė pla­čiau­siai šyp­so­jo­si Prūsa­lių kai­mo bend­ruo­me­nei „Lie­pupė“.



Svar­biau­sia – nu­si­tei­ki­mas

Tei­sybės dėlei rei­kia pa­sa­ky­ti, kad prūsa­liš­kiai tą va­karą vi­siems no­sis nu­šluostė ne tik sa­vo ži­nio­mis, bet ir azar­ti­niu už­si­de­gi­mu bei or­ga­ni­zuo­tu­mu. Būtent jų ko­man­da da­ly­vau­ti žai­di­me už­si­re­gist­ra­vo vie­na pirmųjų, nie­kie­no ne­ra­gi­na­ma ir ne­kvie­čia­ma. Ir nors bu­vo­me su­pla­navę prūsa­liš­kius kvies­ti į vieną iš vėliau vyk­sian­čių „Protų mūšių“, Nau­sod­žio se­niū­ni­jai ne­su­rin­kus ko­man­dos pa­sku­tinę aki­mirką te­ko skam­bin­ti į Prūsa­lius. Ir iš ten at­skrie­jo tvir­tas „Būsim!“.
Tą va­karą „Fortū­no­je“ pir­mie­ji pa­si­rodė būtent prūsa­liš­kiai. Ir žengė į vidų kaip tik­ri nu­galė­to­jai – vi­si iki vie­no pa­si­puošę vie­no­dais marš­kinė­liais su bend­ruo­menės sim­bo­li­ka, tuo tar­si leis­da­mi su­pras­ti var­žo­vams, kad yra nu­si­teikę rim­tai gin­ti sa­vo bend­ruo­menės vardą.
Ne ką ma­žiau ko­vin­gai nu­si­tei­ku­si at­vy­ko ir Grumb­lių bend­ruo­menė su ak­ty­vią­ja bib­lio­te­ki­nin­ke Si­ga Jac­ke­vi­čie­ne prie­ša­ky. Grumb­liš­kiai juo­ka­vo su­rinkę did­žiau­sius sa­vo kai­mo pro­tus, todėl nė kiek ne­si­sie­lo­jan­tys, kad jų ko­man­da žai­di­me bus vie­na ma­žiau­sių – tik 6-ių na­rių.
Iš­did­žiai į „Fortūną“ žengė ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jos ko­man­da. Kar­tu su ja prie sta­lo sėdo ir se­niū­nas Liu­das Gri­cius, ir bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas Bro­nius Klei­naus­kas, tad ne­nuos­ta­bu, kad turė­da­mi tokį „sąstatą“ kal­va­riš­kiai žai­dimą pra­dėjo ra­miai ir už­tik­rin­tai – tei­sin­gai at­sa­ky­da­mi į vi­sus sep­ty­nis pir­mo­jo ra­to klau­si­mus.
Ne ką ma­žiau „pa­si­kaus­čiu­si“ į žai­dimą at­vy­ko ir Pla­te­lių se­niū­ni­jos ko­man­da. Se­niū­nui Ro­ber­tui Šim­kui pa­vy­ko pri­kal­bin­ti „Protų mūšy­je“ da­ly­vau­ti ir Pla­te­liams at­sto­vau­ti net kle­boną Kle­mensą Ja­ra­miną, tad gvil­den­ti su re­li­gi­ja su­si­ju­sius klau­si­mus pla­te­liš­kiams ėjo­si kaip per sviestą.


Kos­mo­nau­tas ba­re ar In­di­jo­je?

Neb­lo­gai tiek Pla­te­lių, tiek ki­toms ko­man­doms tą va­karą sekė­si at­spėti ir žod­žių gran­dinė­les, at­sa­kinė­ti į mu­zi­ki­nius ir spor­to, is­to­ri­nius klau­si­mus. O štai žai­di­mo vedė­jui Ri­man­tui Gent­vi­lui pa­pra­šius at­spėti, ką reiš­kia vie­nas ar ki­tas že­mai­tiš­kas žo­dis, klu­po ne vie­nas. Ir ne­nuos­ta­bu – to­kius žod­žius kaip „vi­del­čius“ (ša­kutė) ar „biršt­vins“ (ber­žy­nas) šiais lai­kais pri­si­min­si ne­bent tik vai­kystė­je girdėjęs.
Dėl žod­žio „al­kie­rius“ reikšmės net ki­lo šioks toks gin­čas, mat vie­ni pri­si­minė girdėję taip va­di­nant vir­tuvę, ki­ti – gerąjį tro­bos kam­barį.
Tie, kas ne­ži­no­jo at­sa­ky­mo į vieną ar kitą klau­simą, stengė­si su­žibė­ti bent šmaikš­tu­mu. R. Gent­vi­lui per­skai­čius klau­simą, kas yra „vjo­ma­nau­tas“, kaž­kas iš salės lep­telė­jo, jog tai tik­riau­siai yra iš ba­ro grįžtan­tis kos­mo­nau­tas. Jei šmaikš­tuo­lis būtų ži­nojęs, kaip ar­ti tei­sin­go at­sa­ky­mo yra, tik­riau­siai būtų su­si­turėjęs ir ne­pa­kišęs jo prie­ši­ninkų ko­man­dai. Net­ru­kus grumb­liš­kiai trium­fa­vo tei­sin­gai at­sakę, kad taip iš­ties va­di­na­mi kos­mo­nau­tai, tik ne ba­re, o In­di­jo­je.


Vie­nas klau­si­mas – vie­na mi­nutė

Ko­man­doms te­ko su­si­rung­ti var­žan­tis ne tik sa­vo ži­nio­mis bei lo­gi­niu mąsty­mu ir šmaikš­tau­jant, bet ir grei­ta orien­ta­ci­ja: at­sa­ky­ti į kiek­vieną klau­simą bu­vo skir­ta tik mi­nutė. R. Gent­vi­las tam va­ka­rui bu­vo pa­rengęs net 49 klau­si­mus, kaip pa­ts sakė, kad pa­si­bai­gus žai­di­mui vi­siems būtų aiš­ku, jog vie­na ar ki­ta ko­man­da laimė­jo ne at­si­tik­ti­nu­mo dėka.
Ga­liau­siai įvei­kus vi­sus 7-is klau­simų ra­tus ir su­su­ma­vus ba­lus be­li­ko pa­skelb­ti, jog laimė­to­ja tą va­karą ta­po Prūsa­lių bend­ruo­menės ko­man­da, su­rin­ku­si 36 ba­lus iš 49-ių ga­limų. Vos po­ra balų nuo jos at­si­li­ko grumb­liš­kių ko­man­da.
Že­mai­čių Kal­va­ri­jos ko­man­da žai­dimą baigė su 33,5 ba­lo sa­vo sąskai­to­je, o Pla­te­lių – su 32,5. Be­je, skir­tin­gai nei kal­va­riš­kiai, ku­rie sa­vo ži­nio­mis su­žibė­jo per pa­tį pirmąjį ratą, pla­te­liš­kiai ta­po ab­so­liu­čiais pa­sku­ti­nio­jo ra­to laimė­to­jais, ta­čiau tai jiems ne­be­padė­jo pa­lypė­ti bent laip­te­liu aukš­čiau.
Vis dėlto, kaip sa­ko­ma, svar­bu ne laimė­ti, o da­ly­vau­ti, tad vi­si „Protų mūšio“ da­ly­viai tą va­karą iš­sis­kirstė ne tik pra­turtėję ži­nio­mis, bet ir gavę do­vanų elekt­ro­ninę „Že­mai­čio“ pre­nu­me­ratą vi­sam pa­va­sa­riui.
Na, o prūsa­liš­kių azartą ir vie­nin­gumą dar iš­vy­si­me fi­na­li­nia­me „Protų mūšio“ eta­pe, į kurį kvie­timą kiek anks­čiau jau yra laimė­ju­si ir Tverų ko­man­da.
Tre­čio­ji ko­man­da fi­na­li­ninkė išaiškės jau atei­nantį ket­vir­ta­dienį, ka­da su­si­rungs Ku­lių, Ša­tei­kių, Stalgėnų ir Nau­sod­žio ko­man­dos. Pa­linkė­ki­me joms sėkmės.

n