
Naujausios
Šoko, dainavo, dalijosi mintimis
Šis renginys buvo skirtas ne tik Valstybės atkūrimo dienai, bet ir Plungės miesto Magdeburgo teisių suteikimo sukakčiai paminėti. Scenoje skambėjo sveikinimai abiejų sukakčių proga, mintis apie Lietuvą drąsiai išsakė patys mažiausieji plungiškiai, ant scenos sukosi šokėjų poros, skambėjo patriotinės dainos.
Savo pasirodymais susirinkusiuosius džiugino Plungės kultūros centro meno kolektyvai „Suvartukas“, „Saula“, „Gondinga“, liaudiškos muzikos kapela, „Žirginėliai“, kamerinis choras, pučiamųjų orkestras, vokalinis ansamblis, merginų choreografinė grupė bei vaikų liaudiškų šokių kapela.
Šio vakaro atgarsiai pasiekė kitą dieną. Sakydamas sveikinimą prie Laisvės paminklo Vasario 16-osios minėjimo metu, Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, dekanas Vytautas Gedvainis prisiminė tetralizuoto koncerto vakarą ant scenos apie Lietuvą kalbėjusią mergaitę.
„Nors, atrodo, ji jau viską buvo pasakiusi, tarė: „Čia mano Lietuva, aš čia gyvensiu!“ Su tuo ir sveikinu! Kad mes gyvenam savo Lietuvoj ir Lietuva yra gyva jūsų vaikuose“, – į susirinkusiuosius kreipėsi dekanas.
Kvietė būti savo šalies patriotais
Minėjimas prie paminklo vyko po šv. Mišių bažnyčioje. Nors ir merkė lietus, susirinko gausus būrys plungiškių, jaunų ir žilstelėjusių, moksleivių ir dar net darželio nelankančių. Tačiau net ir pačių mažiausiųjų rankose mirgėjo trispalvės vėliavėlės, kurias kviestas atsinešti kiekvienas.
Žuvusieji už Lietuvos laisvę pagerbti minute tylos, už juos ir už Lietuvą paleistos trys Krašto apsaugos savanorių padalinio Žemaičių apygardos trečiosios rinktinės karių salvės.
Prisiminti istorinio įvykio svarbą susirinkusiuosius kvietė Seimo narys Jonas Varkalys, o Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas ragino nepamiršti ir savo pareigų, prisiminti, ką seneliai ir proseneliai norėjo, kad puoselėtume ir gerbtume, mat kartais tampame „savo nuomonės karaliais“.
Meras Audrius Klišonis visiems priminė, jog susirinkta istorinėje vietoje – čia, prie vaikų bibliotekos, prieš 30 metų pirmą kartą po kelių dešimtmečių okupacijos buvo iškelta Lietuvos vėliava. Meras dėkojo kultūros centro direktoriui Romui Matuliui, Plungės krizių centro vadovui Gintarui Armaliui, bibliotekos direktorei Violetai Skierienei ir kitiems, kurie anuomet „žengė tą simbolinį žingsnį, kad išeitume iš buvusios sistemos ir kurtume savo valstybę“.
Po minėjimo – į muziejų
Suskambėjus visoms Plungės kultūros centro kolektyvų „Hello“, „Tėvynės ilgesys“ bei vokalinio ansamblio dainoms, jautriu kūriniu širdį palietus atlikėjai Viktorijai Ramonaitei, plungiškiai išsiskirstė.
Kas skubėjo jungtis į virtualų renginį „Pyragas Lietuvos ir Plungės gimtadieniams“ bei sužinoti, gal būtent jų iškeptas kepinys pripažintas gražiausiu, didžiausiu, pilietiškiausiu, skaniausiu ar netikėčiausiu, o kas pasuko Oginskių rūmų link – apžiūrėti Žemaičių dailės muziejuje eksponuojamo Magdeburgo teisių suteikimo Plungei akto ir dar niekur nematytos Plungės mūšio graviūros (Šiaurės karas 1700–1721).
O jau atėjus buvo galima ir po naujas parodas pasižvalgyti – lankytojų dėmesio laukė Gintauto Vaičio tapybos darbų paroda „Spalvos ir struktūros“ bei taip pat tapytojo Antano Šerono paroda „Laiko užrašai“.
Į muziejų žmonės traukė ne tik susidomėję istorija, kai kuriuos suviliojo kvietimas dalyvauti orientaciniame žaidime. Ieškant muziejuje istorinių perlų reikėjo pastabumo, išradingumo ir žinių, tačiau visos pastangos atsipirko – žaidimo laimėtojai apdovanoti saldžiais prizais, ilgą laiką neblės ir patirti įspūdžiai.
Rietaviškiai Vasario 16-ąją ruošėsi paminėti koncertu, tačiau, susirgus dildelei daliai turėjusių pasirodyti atlikėjų, programą pakeitė. Žmonės kviesti patogiai apsiauti, šiltai apsirengti ir leistis į 16-os kilometrų žygį po Rietavo apylinkes. Susidomėjimas buvo didelis – po mero Antano Černeckio sveikinimo iš aikštės pajudėjo net 74 žygeiviai.