„Čia mano Lietuva, aš čia gyvensiu!“

Šo­ko, dai­na­vo, da­li­jo­si min­ti­mis

Šis ren­gi­nys bu­vo skir­tas ne tik Vals­tybės at­kūri­mo die­nai, bet ir Plungės mies­to Mag­de­bur­go tei­sių su­tei­ki­mo su­kak­čiai pa­minė­ti. Sce­no­je skambė­jo svei­ki­ni­mai abiejų su­kak­čių pro­ga, min­tis apie Lie­tuvą drąsiai iš­sakė pa­tys ma­žiau­sie­ji plun­giš­kiai, ant sce­nos su­ko­si šokėjų po­ros, skambė­jo pa­trio­tinės dai­nos.
Sa­vo pa­si­ro­dy­mais su­si­rin­ku­siuo­sius džiu­gi­no Plungės kultū­ros cent­ro me­no ko­lek­ty­vai  „Su­var­tu­kas“, „Sau­la“, „Gon­din­ga“, liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la, „Žir­ginė­liai“, ka­me­ri­nis cho­ras, pu­čiamųjų or­kest­ras, vo­ka­li­nis an­samb­lis, mer­ginų cho­reog­ra­finė grupė bei vaikų liau­diškų šo­kių ka­pe­la.
Šio va­ka­ro at­gar­siai pa­siekė kitą dieną. Sa­ky­da­mas svei­ki­nimą prie Laisvės pa­mink­lo Va­sa­rio 16-osios minė­ji­mo me­tu, Plungės šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jos kle­bo­nas, de­ka­nas Vy­tau­tas Ged­vai­nis pri­si­minė tet­ra­li­zuo­to kon­cer­to va­karą ant sce­nos apie Lie­tuvą kalbė­ju­sią mer­gaitę.
„Nors, at­ro­do, ji jau viską bu­vo pa­sa­kiu­si, tarė: „Čia ma­no Lie­tu­va, aš čia gy­ven­siu!“ Su tuo ir svei­ki­nu! Kad mes gy­ve­nam sa­vo Lie­tu­voj ir Lie­tu­va yra gy­va jūsų vai­kuo­se“, – į su­si­rin­ku­siuo­sius kreipė­si de­ka­nas.


Kvietė būti sa­vo ša­lies pa­trio­tais

Minė­ji­mas prie pa­mink­lo vy­ko po šv. Mi­šių baž­ny­čio­je. Nors ir merkė lie­tus, su­si­rin­ko gau­sus būrys plun­giš­kių, jaunų ir žils­telė­ju­sių, moks­lei­vių ir dar net dar­že­lio ne­lan­kan­čių. Ta­čiau net ir pa­čių ma­žiau­siųjų ran­ko­se mirgė­jo tris­palvės vėliavėlės, ku­rias kvies­tas at­si­neš­ti kiek­vie­nas.
Žu­vu­sie­ji už Lie­tu­vos laisvę pa­ger­bti mi­nu­te ty­los, už juos ir už Lie­tuvą pa­leis­tos trys Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­da­li­nio Že­mai­čių apy­gar­dos tre­čio­sios rink­tinės ka­rių salvės.
Pri­si­min­ti is­to­ri­nio įvy­kio svarbą su­si­rin­ku­siuo­sius kvietė Sei­mo na­rys Jo­nas Var­ka­lys, o Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas ra­gi­no ne­pa­mirš­ti ir sa­vo pa­reigų, pri­si­min­ti, ką se­ne­liai ir pro­se­ne­liai norė­jo, kad puo­selė­tu­me ir gerb­tu­me, mat kar­tais tam­pa­me „sa­vo nuo­monės ka­ra­liais“.
Me­ras Aud­rius Kli­šo­nis vi­siems pri­minė, jog su­si­rink­ta is­to­rinė­je vie­to­je – čia, prie vaikų bib­lio­te­kos, prie­š 30 metų pirmą kartą po ke­lių de­šimt­me­čių oku­pa­ci­jos bu­vo iš­kel­ta Lie­tu­vos vėlia­va. Me­ras dėko­jo kultū­ros cent­ro di­rek­to­riui Ro­mui Ma­tu­liui, Plungės kri­zių cent­ro va­do­vui Gin­ta­rui Ar­ma­liui, bib­lio­te­kos di­rek­to­rei Vio­le­tai Skie­rie­nei ir ki­tiems, ku­rie anuo­met „žengė tą sim­bo­linį žingsnį, kad išei­tu­me iš bu­vu­sios sis­te­mos ir kur­tu­me sa­vo vals­tybę“.


Po minė­ji­mo – į mu­ziejų

Sus­kambė­jus vi­soms Plungės kultū­ros cent­ro ko­lek­tyvų „Hel­lo“, „Tėvynės il­ge­sys“ bei vo­ka­li­nio an­samb­lio dai­noms, jaut­riu kūri­niu širdį pa­lie­tus at­likė­jai Vik­to­ri­jai Ra­mo­nai­tei, plun­giš­kiai iš­sis­kirstė.
Kas skubė­jo jung­tis į vir­tualų ren­ginį „Py­ra­gas Lie­tu­vos ir Plungės gim­ta­die­niams“ bei su­ži­no­ti, gal būtent jų iš­kep­tas ke­pi­nys pri­pa­žin­tas gra­žiau­siu, did­žiau­siu, pi­lie­tiš­kiau­siu, ska­niau­siu ar ne­tikė­čiau­siu, o kas pa­su­ko Ogins­kių rūmų link – ap­žiūrė­ti Že­mai­čių dailės mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mo Mag­de­bur­go tei­sių su­tei­ki­mo Plun­gei ak­to ir dar nie­kur ne­ma­ty­tos Plungės mūšio gra­viū­ros (Šiaurės ka­ras 1700–1721).
O jau at­ėjus bu­vo ga­li­ma ir po nau­jas pa­ro­das pa­si­žval­gy­ti – lan­ky­tojų dėme­sio laukė Gin­tau­to Vai­čio ta­py­bos darbų pa­ro­da „Spal­vos ir struktū­ros“ bei taip pat ta­py­to­jo An­ta­no Še­ro­no pa­ro­da „Lai­ko už­ra­šai“.
Į mu­ziejų žmonės traukė ne tik su­si­domėję is­to­ri­ja, kai ku­riuos su­vi­lio­jo kvie­ti­mas da­ly­vau­ti orien­ta­ci­nia­me žai­di­me. Ieš­kant mu­zie­ju­je is­to­ri­nių per­lų reikė­jo pa­sta­bu­mo, iš­ra­din­gu­mo ir ži­nių, ta­čiau vi­sos pa­stan­gos at­si­pir­ko – žai­di­mo laimė­to­jai ap­do­va­no­ti sald­žiais pri­zais, ilgą laiką ne­blės ir pa­tir­ti įspūdžiai.
Rie­ta­viš­kiai Va­sa­rio 16-ąją ruošė­si pa­minė­ti kon­cer­tu, ta­čiau, su­si­rgus dil­de­lei da­liai turė­ju­sių pa­si­ro­dy­ti at­likėjų, pro­gramą pa­keitė. Žmonės kvies­ti pa­to­giai ap­siau­ti, šil­tai ap­si­reng­ti ir leis­tis į 16-os ki­lo­metrų žygį po Rie­ta­vo apy­lin­kes. Su­si­domė­ji­mas bu­vo di­de­lis – po me­ro An­ta­no Čer­nec­kio svei­ki­ni­mo iš aikštės pa­judė­jo net 74 žy­gei­viai.