
Naujausios
Jungtinės klasės – „iš vargo“
Drauge su ministre į Alsėdžius atvyko viceministras Ramūnas Skaudžius bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Jie kvietė Plungės rajono savivaldybės merą, administracijos vadovus, Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojus, švietimo įstaigų bei Seimo atstovus diskusijai dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kuri, kaip akcentavo, nėra orientuota tik į Plungės rajoną. Esą pokyčių reikia ne vienoje savivaldybėje.
Pasak R. Skaudžiaus, nesiekiama pakenkti nei mokykloms, nei mokytojams ar mokiniams. Atvirkščiai – tikslas esą yra kiekvienam mokiniui sudaryti kuo geresnes sąlygas mokytis, pagerinti ne tik ugdymo kokybę, bet ir jo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.
Kalbėdamas apie priežastis, dėl ko būtina pertvarkyti mokyklų tinklą, viceministras pirmiausia įvardijo jungtinių klasių, kurios yra iššūkis ugdymo kokybei, problemą. Esą visoje Lietuvoje jungtinėse klasėse mokosi beveik pustrečio tūkstančio pradinukų ir beveik 1 300 5–8 klasių mokinių.
„Jungtinės klasės sudaromos iš vargo. Tokiose klasėse ugdymo kokybė ženkliai suprastėja. Tai atsispindi ir mokinių pasiekimuose. Tad kyla klausimas, kiek švietimo yra švietime?“ – kalbėjo R. Skaudžius.
Viceministras ne sykį pažymėjo, jog pirmiausia reikia galvoti apie mokinį, tačiau neva negalima pamiršti ir mokytojų, kurių darbo krūviai mažose mokyklose – apverktini.
„Kad ir kiek mes siektume padaryti mokytojo profesiją prestižine, kad ir kiek mes norėtume didinti atlyginimus ar gerinti sąlygas, kada yra maža mokykla, tai padaryti nėra įmanoma, nes mokytojas nėra įdarbinamas visu etatu“, – aiškino R. Skaudžius.
Visas įvardytas problemas spręsti padeda mokyklų jungimas į stambesnius juridinius vienetus. Viceministras įvardino kelias įstaigas, pasirinkusias šį kelią, be to, paminėjo, jog yra numatytas skatinimo fondas.
Šių metų biudžete mokyklų stiprinimui numatyta 14 mln. eurų. Savivaldybės esą pačios galės spręsti, kam tas lėšas panaudoti. Aišku, tam tikri rėmai yra. Iš šių pinigų galės spręsti mokinių pavežėjimo, mokytojų pritraukimo klausimą ir kitus.
„Man lengviausia būtų nieko nedaryti“
Kad pokyčiai yra būtini, aiškino ir ministrė J. Šiugždinienė. Jos teigimu, pertvarka svarbi visai Lietuvos raidai, nes jau dabar verkšlenama, kad trūksta inžinierių, gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų, informacinių technologijų specialistų bei žmonių, norinčių įgyti mokytojo profesiją.
„Dažnai girdime gaidą apie uždaryti ketinamas mokyklas, todėl noriu akcentuoti, kad mes neprašome uždaryti mokyklų, mes net nekalbame apie mokyklų uždarymą. Mes kalbame apie kelis labai svarbius dalykus – pradinį ugdymą arčiau namų, kai galimos jungtinės klasės, komplektuojant po dvi klases, ir 5–10 klasės be jokių jungtinių klasių komplektų“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, reikia pertvarkos ir gimnazijose, kurios yra startas į aukštąją mokyklą. „Matome, kai po gimnazijų vaikai išeina į profesines mokyklas, nors tai padaryti jie galėjo jau po 10 klasių ir įgyti profesiją kartu su bendruoju ugdymu. Mes negalime taupyti vaikų ir laikyti klasėje, kad jie sudarytų klasės komplektą, mums reikia juos paskatinti. Dėl to jau pirmokams bus vedamos profesinio orientavimo pamokos.“
Pasak ministrės, pokyčiai lauktų tik pačių vyriausių gimnazistų – vienuoliktokų ir dvyliktokų. Esą tai – suaugę žmonės, kuriems neturėtų problemų kelti atstumas nuo namų iki mokyklos, galinčios daugiau pasiūlyti.
„Man lengviausia būtų nieko nedaryti, bet kas atsakys už kokybę? Dabar turime didžiulius skaičius studijuojančių aukštosiose, iš kurių didžioji dalis dirba aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą. Vadinasi, turime daug diplomų, bet mažai išsilavinimo“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Plungės krašte mokyklų tinklas sutvarkytas
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, pirmas iš visų savivaldybių vadovų išreiškęs susirūpinimą dėl mokyklų tinklo reformos, svečiams aiškino, kad negali būti universalaus sprendimo visoms šalies mokykloms. Jo įsitikinimu, kas tinka didžiųjų vietovių švietimo įstaigoms, nebūtinai tiks mažesnių. Anot jo, jau nuo kitų metų pirmus žingsnius žengsianti pertvarka – pražūtinga ne tik švietimui, bet ir kaimų išlikimui. Todėl nederėtų imtis skubotų sprendimų.
Meras pabrėžė, kad Plungės savivaldybėje švietimo įstaigų tinklas kasmet peržiūrimas ir tvarkomas. „Jei Plungės savivaldybė nebūtų susitvarkiusi, tai bangas kelti būtų sudėtinga. Bet mūsų tinklas sutvarkytas. Pernai padarėme jungtinę mokyklą, sujungę Platelių ir Šateikių švietimo įstaigas. Jei vaikų mažėja, visada daromi tam tikri sprendimai“, – aiškino A. Klišonis.
„Tai nėra kvailas užsispyrimas išlaikyti pastatą“, – tikino jis. Esą itin svarbu, kad miesteliuose išliktų gimnazijos, nes kitu atveju vyresniųjų klasių mokiniams kasdien teks įveikti didžiulius atstumus, keliaujant į kitą mokyklą. Tai iš jų dienos išbrauks neretu atveju 3–4 valandas, kurios turėtų būti paskirtos mokymuisi, o ne kelionei. O kur dar užklasinė veikla? Jai, pasak mero, neliks laiko.
Pasigedo komunikacijos
Į diskusiją įsitraukusi Žemaičių Kalvarijos gimnazijos direktorė Rasa Pakalniškienė nesutiko su ministrės ir viceministro pasisakymais dėl prastos ugdymo kokybės mažesnėse gimnazijose. Pasak jos, Žemaičių Kalvarijos gimnazijoje mokinių pasiekimai – labai geri, nėra jokių problemų su egzaminais. Dauguma abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas. Direktorė pasisakė ir dėl mokytojų krūvių, pažymėdama, kad daugiau nei 50 proc. mokytojų jos vadovaujamoje įstaigoje dirba daugiau nei etatu.
Gimnazijos vadovė sakė nerimaujanti, kad jos mokiniai išsilakstys anksčiau nei į jų įstaigą įžengs pertvarka. Esą gali nutikti taip, kad mažąsias mokyklas paliks visi stiprieji mokiniai ir liks tik silpnieji. Tokiu atveju tik bus padidinta atskirtis tarp miesto ir kaimo vaikų. Be to, baiminamasi, jog nutekės ir mokytojai.
Kad pradėjus mokyklų reformą, mažesnėms gali nepavykti sulaikyti mokytojų, o apie jaunų pritraukimą bus galima tik pasvajoti, kalbėjo ir Alsėdžių gimnazijos direktorius Regimantas Kavaliauskas, prašęs ministerijos atstovų išgirsti mažas mokyklas. To paties prašė ir Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis, kvietęs diskutuoti ir jokiu būdu nepriimti skubotų sprendimų. Iš jo lūpų ministerijai nuskambėjo ir priekaištas dėl komunikacijos stokos.
Dėl to pastabą išsakė ir Daiva Gramalienė – Alsėdžių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja bei karjeros koordinatorė. Ji taip pat kalbėjo apie tai, kad jauni specialistai vengs mokyklų, atsidūrusių ant išlikimo ribos, dėl to mokytojų trūkumas tik dar labiau išryškės.
„Jei darote pertvarką dėl mokinių skaičiaus klasėse, tai tą patį taikykite privačioms mokykloms, gaunančioms pinigus ir iš tėvų, ir iš valstybės, ko negali tikėtis jokia kaimo mokykla“, – dar pridūrė D. Gramalienė.
Ši replika ministrei nelabai patiko. „Pas jus nėra tokių mokyklų, bet nepergyvenkite – sutvarkysime ir jas“, – pareiškė ji ir tuo pačiu sutiko su pastaba dėl silpnos komunikacijos. Pažadėjo ateityje stiprinti bendravimą ir dar ne sykį grįžti prie diskusijos apie mokyklų tinklo pertvarką.