
Naujausios
Alsėdžiai visada buvo kultūros sostinė
Šiuo renginiu alsėdiškiai davė pradžią projektui „Alsėdžiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022“, kuris miestelio žmonėms dovanos daugybę kultūrinių renginių. Jų dėka Alsėdžiai ne tik patvirtins esą verti suteikto vardo, bet ir įrodys, jog net ir nedideliame Žemaitijos miestelyje kultūra gali kvėpuoti plačia krūtine.
Pasiruošti pirmajam renginiui nebuvo paprasta, mat jo programa buvo iki smulkmenų apgalvota, profesionali bei paperkanti net didžiausią kritiką, tačiau alsėdiškiams pavyko. Kitaip būti ir negalėjo, kai jėgas sutelkė visos miestelyje veikiančios įstaigos bei bendruomenė, kuriai vadovauja idėjų nestokojantis Žydrūnas Purauskis.
Už įdėtą triūsą, alsėdiškiams pirmasis dėkojo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, priminęs, jog šis renginys turėjo įvykti Vasario 16-ąją – dieną, kai Lietuva minėjo savo nepriklausomybės atkūrimą, o Ukraina paskelbė ją vienybės diena.
„Praėjo tik dešimt dienų, situacija Ukrainoje dramatiškai pasikeitė. Pasikeitė ji ir pas mus. Supratome, kad laisvė nėra duotybė. Laisvė yra privilegija, kurią turi prižiūrėti. Laisvė yra vertybė, kurią turi saugoti bet kokia kaina“, – akcentuodamas visą pasaulį sukrėtusius įvykius Ukrainoje kalbėjo savivaldybės vadovas.
Žinoma, išgyvenimai dėl Ukrainos neužgožė šventinės nuotaikos Alsėdžiuose. A. Klišonis pasidžiaugė, kad jo gyventas miestelis pasipuošė tokiu reikšmingu titulu ir linkėjo tai paminėti kuo gražiausiais renginiais, po kurių, metų pabaigoje, būtų galima ištarti: „Kap bova fainē“.
To paties alsėdiškiams palinkėjo ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, kuri neslėpė susižavėjimo gyvybe pulsuojančiais Alsėdžiais. „Aš matau, kad šis miestelis kupinas gyvybės, kultūros. Toks didžiulis šaulių būrys rodo, kokie pilietiški esate. Džiaugiuosi ir sveikinu atidarant mažąją kultūros sostinę ir tikiuosi, turėsite nuostabius metus“, – kalbėjo viešnia.
O štai Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas bei Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis sakė nė kiek nesistebintis, jog Alsėdžiams uždėta mažosios Lietuvos kultūros sostinės karūna. Anot jo, Alsėdžiai visada buvo kultūros sostinė, sklidina tikros senos kultūros. „Šiandien šis faktas tik įtvirtinamas oficialiai, aiškiai visai Lietuvai pasakant, kad šis miestelis yra kūrybiškų žmonių sostinė, – sveikindamas alsėdiškius sakė R. Matulis ir atskirai kreipėsi į kūrėjus. – Būtent jūs sukūrėte šitą nepaprastai svarbų ir gražų įvykį. Tik dėl to, kad čia gyvena tokie kūrybingi, darbštūs, išmanūs žmonės, Alsėdžiai šiandien yra tokie gražūs.“
Prie sveikinimų prisidėjo ir Seimo narys Jonas Varkalys, ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas Albertas Dapkus, Žemaitijos 8-osios rinktinės šaulių vadas Julius Svirušis, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė bei Alsėdžių klebonas Tomas Žlibinas.
Žinoma, svarbiu visam miesteliui įvykiu pasidžiaugė ir Alsėdžių seniūnė D. Repšienė. Pasak jos, tai – ne tik didžiulė garbė ir privilegija, bet ir įtemptas bei sunkus darbas. „Mes turime pasistengti, kad Alsėdžiai būtų girdimi visus šiuos metus ir dar ilgiau“, – kalbėjo miestelio šeimininkė, kartu ragindama visus ištiesti pagalbos ranką kultūros darbuotojams, bendruomenės aktyvui, nes tik dirbant drauge galima kažko pasiekti.
Žvilgsnis į praeitį
Renginio metu ne sykį atsigręžta į Alsėdžių istoriją. Medžio meistras Vytas Jaugėla porino istoriją apie miestelio pavadinimo kilmę, o šventę vedusi Vaida Silkauskienė priminė, kad nuo XV amžiaus Alsėdžiai buvo Žemaičių vyskupystės rezidenciniu dvaru, vėliau tapo mūsų signatarų Stanislovo Narutavičiaus ir Jono Smilgevičiaus tėviške.
Alsėdiškiai didžiuojasi ir tuo, kad 1905-aisiais S. Narutavičius kartu su kitais alsėdiškiais nutarė įsteigti vienintelę Lietuvoje Alsėdžių respubliką ir ginti jos gyventojus. Jis pats tapo šios respublikos prezidentu, buvo įsteigtas valsčiaus teismas, mokykloje pradėta mokyti lietuviškai. Nors Alsėdžių respublika gyvavo tik daugiau nei mėnesį, tai buvo drąsus, netgi šokiruojantis viešas iššūkis imperinei caro valdžiai. „Būkime drąsus, gerbkime šalia esančius, didžiuokimės savo istorija, garsinkime bei saugokime savo kraštą“, – sakė vedėja.
Palaikydami ukrainiečius šventės organizatoriai Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazijos kiemelį šeštadienio vakarą nušvietė ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos vėliavų spalvomis. Skambėjo ne tik mūsų Tautiška giesmė, bet ir Ukrainos himnas, kurį sugiedojo buvusi gimnazijos mokinė Iveta Silkauskaitė.
Žinoma, renginio metu skambėjo ne tik himnai – šeštadienį pasirodė ne vienas kolektyvas ir atlikėjas. Šventinį „židinį“ kūreno Justo ir Ivetos duetas, gimnazijos vaikinų ansamblis, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro estradinė grupė „Vintažas“, Žemaitijos šaulių orkestras ir kiti kolektyvai bei atlikėjai, kvietę pradėti pažintį su Alsėdžiai.
O ta pažintis, kaip sakė šventės rengėjai, – daug žadanti ir tęsis visus šiuos metus. „Tikime, kad mažosios kultūros sostinės titulas bus dar viena proga atrasti Alsėdžius juose niekada nebuvusiems, susipažinti su naujomis vietomis ir idėjomis netoliese gyvenantiems, atsivežti draugus ir giminaičius iš čia į gyvenimo platybes pasukusiems buvusiems alsėdiškiams. Šis titulas bet kuriam miesteliui yra tarsi įvertinimas už nuveiktus darbus ir prizas už kūrybiškumo skatinimą, bendruomenės didinimą, galiausiai galimybė kiekvienam gyventojui pažvelgti į savo kraštą kitomis akimis. Tikimės, kad šiais metais alsėdiškiai bus kaip niekada vieningi, kūrybingi ir darbštūs, pateisins visas viltis, skleisdami Lietuvos mažosios kultūros sostinės idėjas“, – kalbėta renginio metu.
Publikaciją remia