Visus metus alsėdiškiai gyvens kultūros sostinėje

Alsėd­žiai vi­sa­da bu­vo kultū­ros sos­tinė

Šiuo ren­gi­niu alsė­diš­kiai davė pra­džią pro­jek­tui „Alsėd­žiai – ma­žo­ji Lie­tu­vos kultū­ros sos­tinė 2022“, ku­ris mies­te­lio žmonėms do­va­nos dau­gybę kultū­ri­nių ren­gi­nių. Jų dėka Alsėdžiai ne tik pa­tvir­tins esą ver­ti su­teik­to var­do, bet ir įro­dys, jog net ir ne­di­de­lia­me Že­mai­ti­jos mies­te­ly­je kultū­ra ga­li kvėpuo­ti pla­čia krūti­ne.

Pa­si­ruoš­ti pir­ma­jam ren­gi­niui ne­bu­vo pa­pras­ta, mat jo pro­gra­ma bu­vo iki smulk­menų ap­gal­vo­ta, pro­fe­sio­na­li bei pa­per­kan­ti net did­žiau­sią kri­tiką, ta­čiau alsė­diš­kiams pa­vy­ko. Ki­taip būti ir ne­galė­jo, kai jėgas su­telkė vi­sos mies­te­ly­je vei­kian­čios įstai­gos bei bend­ruo­menė, ku­riai va­do­vau­ja idėjų ne­sto­ko­jan­tis Žydrū­nas Pu­raus­kis.

Už įdėtą triūsą, alsė­diš­kiams pir­ma­sis dėko­jo Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, pri­minęs, jog šis ren­gi­nys turė­jo įvyk­ti Va­sa­rio 16-ąją – dieną, kai Lie­tu­va minė­jo sa­vo ne­prik­lau­so­mybės atkūrimą, o Uk­rai­na pa­skelbė ją vie­nybės die­na.

„Praė­jo tik de­šimt dienų, si­tua­ci­ja Uk­rai­no­je dra­ma­tiš­kai pa­si­keitė. Pa­si­keitė ji ir pas mus. Sup­ra­to­me, kad laisvė nėra duo­tybė. Laisvė yra pri­vi­le­gi­ja, ku­rią tu­ri pri­žiūrė­ti. Laisvė yra ver­tybė, ku­rią tu­ri sau­go­ti bet ko­kia kai­na“, – ak­cen­tuo­da­mas visą pa­saulį su­krėtu­sius įvy­kius Uk­rai­no­je kalbė­jo sa­vi­val­dybės va­do­vas.

Ži­no­ma, iš­gy­ve­ni­mai dėl Uk­rai­nos neuž­gožė šven­tinės nuo­tai­kos Alsėd­žiuo­se. A. Kli­šo­nis pa­si­džiaugė, kad jo gy­ven­tas mies­te­lis pa­si­puošė to­kiu reikš­min­gu ti­tu­lu ir linkė­jo tai pa­minė­ti kuo gra­žiau­siais ren­gi­niais, po ku­rių, metų pa­bai­go­je, būtų ga­li­ma iš­tar­ti: „Kap bo­va fainē“.

To pa­ties alsė­diš­kiams pa­linkė­jo ir Lie­tu­vos kai­mo bend­ruo­me­nių sąjun­gos pir­mi­ninkė Vir­gi­ni­ja Šet­kienė, ku­ri ne­slėpė su­si­žavė­ji­mo gy­vy­be pul­suo­jan­čiais Alsėd­žiais. „Aš ma­tau, kad šis mies­te­lis ku­pi­nas gy­vybės, kultū­ros. Toks did­žiu­lis šau­lių būrys ro­do, ko­kie pi­lie­tiš­ki esa­te. Džiau­giuo­si ir svei­ki­nu ati­da­rant mažąją kultū­ros sos­tinę ir ti­kiuo­si, turė­si­te nuo­sta­bius me­tus“, – kalbė­jo vieš­nia.

O štai Lie­tu­vos kultū­ros centrų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas bei Plungės kultū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ro­mas Ma­tu­lis sakė nė kiek ne­si­ste­bin­tis, jog Alsėd­žiams uždė­ta ma­žo­sios Lie­tu­vos kultū­ros sos­tinės karū­na. Anot jo, Alsėd­žiai vi­sa­da bu­vo kultū­ros sos­tinė, skli­di­na tik­ros se­nos kultū­ros. „Šian­dien šis fak­tas tik įtvir­ti­na­mas ofi­cia­liai, aiš­kiai vi­sai Lie­tu­vai pa­sa­kant, kad šis mies­te­lis yra kūry­biškų žmo­nių sos­tinė, – svei­kin­da­mas alsėdiškius sakė R. Ma­tu­lis ir at­ski­rai kreipė­si į kūrėjus. – Būtent jūs su­kūrėte šitą ne­pap­ras­tai svarbų ir gražų įvykį. Tik dėl to, kad čia gy­ve­na to­kie kūry­bin­gi, darbštūs, iš­manūs žmonės, Alsėd­žiai šian­dien yra to­kie gražūs.“

Prie svei­ki­nimų pri­si­dėjo ir Sei­mo na­rys Jo­nas Var­ka­lys, ir Lie­tu­vos šau­lių sąjun­gos va­das Al­ber­tas Dap­kus, Že­mai­ti­jos 8-osios rink­tinės šau­lių va­das Ju­lius Svi­ru­šis, Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas, Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­ninkė Vi­da Bon­daus­kienė, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro di­rek­torė Ri­ma Jo­ku­baus­kienė bei Alsėd­žių kle­bo­nas To­mas Žli­bi­nas.

Ži­no­ma, svar­biu vi­sam mies­te­liui įvy­kiu pa­si­džiaugė ir Alsėd­žių se­niūnė D. Rep­šienė. Pa­sak jos, tai – ne tik did­žiulė garbė ir pri­vi­le­gi­ja, bet ir įtemp­tas bei sun­kus dar­bas. „Mes tu­ri­me pa­si­steng­ti, kad Alsėd­žiai būtų gir­di­mi vi­sus šiuos me­tus ir dar il­giau“, – kalbė­jo mies­te­lio šei­mi­ninkė, kar­tu ra­gin­da­ma vi­sus iš­ties­ti pa­gal­bos ranką kultū­ros dar­buo­to­jams, bend­ruo­menės ak­ty­vui, nes tik dir­bant drau­ge ga­li­ma kaž­ko pa­siek­ti.


Žvilgs­nis į praeitį

Ren­gi­nio me­tu ne sykį at­si­gręžta į Alsėd­žių is­to­riją. Med­žio meist­ras Vy­tas Jaugė­la po­ri­no is­to­riją apie mies­te­lio pa­va­di­ni­mo kilmę, o šventę ve­du­si Vai­da Sil­kaus­kienė pri­minė, kad nuo XV am­žiaus Alsėd­žiai bu­vo Že­mai­čių vys­ku­pystės re­zi­den­ci­niu dva­ru, vėliau ta­po mūsų sig­na­tarų Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus ir Jo­no Smil­ge­vi­čiaus tėviške.

Alsė­diš­kiai did­žiuo­ja­si ir tuo, kad 1905-ai­siais S. Na­ru­ta­vi­čius kar­tu su ki­tais alsė­diš­kiais nu­tarė įsteig­ti vie­nin­telę Lie­tu­vo­je Alsėd­žių res­pub­liką ir gin­ti jos gy­ven­to­jus. Jis pa­ts ta­po šios res­pub­li­kos pre­zi­den­tu, bu­vo įsteig­tas vals­čiaus teis­mas, mo­kyk­lo­je pra­dėta mo­ky­ti lie­tu­viš­kai. Nors Alsėd­žių res­pub­li­ka gy­va­vo tik dau­giau nei mėnesį, tai bu­vo drąsus, ne­tgi šo­ki­ruo­jan­tis vie­šas iššū­kis im­pe­ri­nei ca­ro vald­žiai. „Būki­me drąsus, gerb­ki­me ša­lia esan­čius, did­žiuo­kimės sa­vo is­to­ri­ja, gar­sin­ki­me bei sau­go­ki­me sa­vo kraštą“, – sakė vedė­ja.

Pa­lai­ky­da­mi uk­rai­nie­čius šventės or­ga­ni­za­to­riai Alsėd­žių S. Na­ru­ta­vi­čiaus gim­na­zi­jos kie­melį šeš­ta­die­nio va­karą nu­švietė ne tik Lie­tu­vos, bet ir Uk­rai­nos vėliavų spal­vo­mis. Skambė­jo ne tik mūsų Tau­tiš­ka giesmė, bet ir Uk­rai­nos him­nas, kurį su­gie­do­jo bu­vu­si gim­na­zi­jos mo­kinė Ive­ta Sil­kaus­kaitė.

Ži­no­ma, ren­gi­nio me­tu skambė­jo ne tik him­nai – šeš­ta­dienį pa­si­rodė ne vie­nas ko­lek­ty­vas ir at­likė­jas. Šven­tinį „ži­dinį“ kūre­no Jus­to ir Ive­tos due­tas, gim­na­zi­jos vai­kinų an­samb­lis, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro est­ra­dinė grupė „Vin­ta­žas“, Že­mai­ti­jos šau­lių or­kest­ras ir ki­ti ko­lek­ty­vai bei at­likė­jai, kvietę pra­dėti pa­žintį su Alsėd­žiai.

O ta pa­žin­tis, kaip sakė šventės rengė­jai, – daug ža­dan­ti ir  tęsis vi­sus šiuos me­tus. „Ti­ki­me, kad ma­žo­sios kultū­ros sos­tinės ti­tu­las bus dar vie­na pro­ga at­ras­ti Alsėd­žius juo­se nie­ka­da ne­bu­vu­siems, su­si­pa­žin­ti su nau­jo­mis vie­to­mis ir idė­jo­mis ne­to­lie­se gy­ve­nan­tiems, at­si­vež­ti drau­gus ir gi­mi­nai­čius iš čia į gy­ve­ni­mo pla­ty­bes pa­su­ku­siems bu­vu­siems alsė­diš­kiams. Šis ti­tu­las bet ku­riam mies­te­liui yra tar­si įver­ti­ni­mas už nu­veik­tus dar­bus ir pri­zas už kūry­biš­ku­mo ska­ti­nimą, bend­ruo­menės di­di­nimą, ga­liau­siai ga­li­mybė kiek­vie­nam gy­ven­to­jui pa­žvelg­ti į sa­vo kraštą ki­to­mis aki­mis. Ti­kimės, kad šiais me­tais alsė­diš­kiai bus kaip nie­ka­da vie­nin­gi, kūry­bin­gi ir darbštūs, pa­tei­sins vi­sas vil­tis, skleis­da­mi Lie­tu­vos ma­žo­sios kultū­ros sos­tinės idė­jas“, – kalbė­ta ren­gi­nio me­tu.

Publikaciją remia