
Naujausios
Į Tėviškės gatvę skubiai buvo iškviesti ugniagesiai. Sulėkė trys gaisrinės mašinos iš Plungės, Šateikių ir Žlibinų. Sename mediniame tvarte buvo spalių, šiaudų, šieno, ūkiui reikalingų daiktų, kurie tik „maitino“ liepsnas.
Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Martynas Andrijauskas „Žemaičiui“ sakė, kad atvykus ugniagesiams stogas jau buvo visiškai sukritęs, ūkinis pastatas degė atvira liepsna, tad jo išgelbėti nepavyko. Supleškėjo ir tvartas, ir jame buvę daiktai, tarp jų – dviračiai. Gyvenamasis namas stovi kiek atokiau nuo tvarto, tad liepsnos jo nepasiekė.
Anot M. Andrijausko, šeimininko teigimu, tvartas buvo apdraustas. Didžiausia tikimybė, kad gaisras kilo nuo ūkiniame pastate laikyto keturračio, iš kurio jį užkuriant išlėkė žiežirba, mat pastate elektros nebuvo, o transporto priemonė stovėjo prie šiaudų, kitų degių medžiagų.
Velykų savaitgalį, be šio gaisro, ugniagesiams teko triskart vykti gesinti degančios žolės. Žolė liepsnojo Žlibinų seniūnijos Purvaičių kaimo Pušyno gatvėje. Čia ugnis sunaikino apie hektarą žolės. Pernykštė žolė degė ir Platelių miestelyje, Žemaitės gatvėje. Išdegė apie 100 arų. Dėl užsidegusios žolės ugniagesiai kviesti ir į Rietavo savivaldybės Pyvorių kaimą, kur šalikelėje degė ne tik žolė, bet iš miško paklotė. Išdegė apie hektaras pievos bei 3 arai miško paklotės.
Kaip sakė M. Andrijauskas, Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba tokių gaisrų netiria, tad kodėl jie kilo, atsakyti negalėjo. Tačiau nurodė dažniausias vadinamųjų pavasarinių žolės gaisrų priežastis – tai neatsakingai užkurti ir be priežiūros palikti laužai, lengva ranka numestos nuorūkos. Pasitaiko ir tyčinių padegimų.