Kaip pažiūrėsim

Šiais me­tais ši šventė bu­vo di­di ne vien re­li­gi­ne, bet ir bend­raž­mo­giš­ka pra­sme: net dve­jus me­tus iš eilės dėl pan­de­mi­jos su­var­žymų ne­galė­jo­me jos švęsti kar­tu su pa­čiais ar­ti­miau­siais žmonė­mis: tėvais, vai­kais, ki­tais šei­mos na­riais. Už­tat šie­met ti­kin­tie­ji ne­til­po baž­ny­čio­je, o po šei­my­ni­nių pietų pa­si­vaikš­čio­ti at­nau­jin­ta Plungės jūros pa­kran­te išėję žmonės su­pra­to, kad vai­kai ar anū­kai ne­su­lauks eilės prie sūpy­nių, todėl turės at­vyk­ti į Plungę ir po sa­vaitės ar vėliau. Ži­no­ma, taip bu­vo ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, kur nie­kas ne­bu­vo at­nau­jin­ta ar­ba kur vis­kas jau gra­žu se­niai.
Dau­gu­ma šv. Ve­lykų ce­re­mo­nijų nu­si­stovė­ju­sios jau se­niai: po­pie­žius plau­na ko­jas ka­li­niams, baž­ny­čių bend­ruo­menės or­ga­ni­zuo­ja Kry­žiaus ne­ši­mo ei­se­nas, ku­rio­se pir­mais smui­kais gro­ja vald­žios at­sto­vai, ki­ti vie­naip ar ki­taip bend­ruo­me­nei reikš­min­gi as­me­nys. Yra ir tam tikrų po­ky­čių, skirtų šių dienų ak­tua­li­joms at­spindė­ti. Štai Va­ti­ka­ne vy­ku­sio­je ei­se­no­je Kry­žių ne­šė ir uk­rai­nie­čių bei rusų šei­mos. Pa­žiūrė­jus vie­naip – pra­smin­ga ir gra­žu, tar­si kvie­ti­mas su­si­tai­ky­ti po Kry­žiaus ženk­lu. Bet jei žiūrė­sim ki­taip...
Pa­sau­lie­tinė­je terpė­je pa­si­pylė ne­dip­lo­ma­tiškų iš­raiškų: Uk­rai­na ne­pa­no­ro priim­ti kar­tu su Bal­ti­jos ša­lių pre­zi­den­tais turė­ju­sio at­vyk­ti Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to, ne­la­bai dip­lo­ma­tiš­kai at­si­kirs­ta ir Prancū­zi­jos pre­zi­den­tui, pa­va­di­nu­siam ru­sus ir uk­rai­nie­čius bro­liais. Vi­sa tai ne­davė di­vi­dendų, nors va­ka­rie­čiams aiš­kiai pa­rodė ver­ty­binį si­tua­ci­jos ver­ti­nimą. Tai pa­da­ry­ti nie­ka­dos ir nie­kam ne­bu­vo leng­va.
Blo­gos šventės bu­vo ru­sams. Jų Juo­do­sios jūros lai­vy­no flag­ma­nas pa­sken­do. Ir vėl – kaip pa­žiūrė­si: Ru­si­ja tei­gia, jog tai įvy­ko dėl gais­ro, bet tuoj pat šau­kia, kad Uk­rai­nai bus at­ker­šy­ta – 
ir pa­si­pylė nau­jos ra­ketų salvės į Ki­jevą. Ir juo­kin­ga, ir klai­ku.
Vie­naip ar ki­taip, bet At­ve­ly­kis – Vaikų Ve­lykėlės – te­gul už­bai­gia ne tik did­žiąją sa­vaitę.