
Naujausios
Prisirašiusiųjų sumažėjo
Apžvelgdama, kaip jos vadovaujamai įstaigai sekėsi dirbti 2021 metais, vyriausioji gydytoja B. Kerpienė pabrėžė, jog centro darbą pakoregavo ekstremali pandeminė situacija. Nepaisant to, paslaugos teiktos tiek pačioje poliklinikoje, tiek Daugėdų medicinos punkte, tiek Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, slaugytojai vykdavo ir į namus.
Nors dėl koronaviruso minėtame skyriuje pacientų sumažėjo (2020 m. gydėsi 113, pernai – 109), jie čia išgulėdavo ilgiau, tad lovadienių skaičius išaugo 3,4 procento. Tai, kad 24 lovas turinčiame Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje pacientai galėjo išbūti ne 120 dienų, kaip anksčiau, o net dvigubai ilgiau (300 dienų), įstaigai išėjo į naudą – pajamos, gaunamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, padidėjo 14,5 procento.
Tačiau nedžiuginanti tendencija ta, kad kasmet, nors ir nežymiai, Rietavo PSPC jaučiamas prisirašiusiųjų mažėjimas: jei užpernai įstaiga turėjo 1 510 pacientų, pernai jų buvo 1 486.
Daugiau nuotolinių konsultacijų
Kadangi siautėjant koronavirusui poliklinikoms buvo leista daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, žmonės dažnai su gydytojais konsultuodavosi tik telefonu. Ir tokios nuotolinės konsultacinės buvo žymimos kaip apsilankymai pas gydytoją, tad šių apsilankymų skaičius Rietavo PSPC pernai išaugo daugiau nei tūkstančiu – nuo 12 273-ių iki 13 915-os.
Pandemija pakoregavo ir tai, kad savivaldybės gyventojai rečiau varstė Rietavo PSPC odontologų duris (jei užpernai dėl dantų problemų kreipėsi 948 pacientai, 2021 m. jų buvo visu šimtu mažiau – 830), mat teikta tik būtinoji pagalba. O štai Daugėduose veikiantis medicinos punktas pernai pacientų aptarnavo šiek tiek daugiau – apsilankė 546 žmonės (2020 m. – 538).
B. Kerpienė garsiai pasidžiaugė Daugėdų punkto darbuotoja, kuri buvo rimta atsvara sunkiu pandeminiu laiku: padėjo gyventojus skiepijant vakcina nuo koronaviruso infekcijos, juos testavo, atlikdavo PGR testus neįgaliems pacientams, jų paskiepyti vykdavo ir į namus.
Vyriausioji gydytoja pastebėjo, kad dalis gyventojų dėl pandeminės situacijos nesiryžo ateiti į polikliniką ir dalyvauti profilaktinėse sveikatos programose, dėl ko šių sumažėjo.
Tokias priežastis dažnai įvardija medicinos įstaigų vadovai, bet žurnalistams pandeminiu laikotarpiu dažnai tekdavo išgirsti, jog patys gydytojai pataria verčiau vengti poliklinikų koridorių, ateiti tik tada, kai žūtbūt reikia, o kitus klausimus spręsti tik telefonu. Bet tai greitu laiku turėtų pasikeisti, mat ekstremali situacija dėl COVID-19 nustos galioti nuo gegužės 1 dienos, tad pastaruoju metu daugiau nuotoliu įpratę dirbti gydytojai vėl turės pacientus aptarnauti gyvai, ko daugelis pacientų visoje Lietuvoje sako pasigendantys, dėl to net apleidę savo sveikatą.
Ar neuždarys medicinos punkto Daugėduose?
Kadangi Rietavo PSPC nuo 2019 m. pabaigos nebeturi medicinos punktų Labardžiuose, Giliogiryje, Žadvainuose ir Lioliuose, Viktoras Krajinas domėjosi, kaip centrui sekasi aptarnauti tų teritorijų gyventojus. Jam rūpėjo ir tai, ar uždarymas negresia ir išlikusiam Daugėdų medicinos punktui.
B. Kerpienės teigimu, visos reikalingos paslaugos prie PSPC prisirašiusiems pacientams ir toliau yra teikiamos, gal tik ne tokia plačia apimtimi.
„Ten, kur punktai uždaryti, paslaugos teikiamos namuose, slaugytojos vyksta tiek kraujo paimti, tiek vaistų suleisti, tiek kardiogramą padaryti“, – tikino vyriausioji gydytoja, pridėjusi, kad daugelis pacientų dabar yra mobilūs, turi savo transportą, tad gali atvykti ir į polikliniką.
O dėl Daugėdų medicinos punkto likimo vadovė tepasakė, kad uždaryti jį ar ne – ne jos valioj ir kad šiuo metu tas punktas dirba viso Rietavo PSPC labui.
Neturi licencijos
V. Krajinas siūlė Rietavo PSPC pasikviesti daugiau atvykstančių gydytojų, gal tada konkuruoti su dviem kitais sveikatos priežiūros centrais būtų paprasčiau? Tiesa, tą patį klausimą jis kėlė jau pernai ir, kaip ir tada, sulaukė to paties atsakymo – kviesti antrinio lygio specialistus poliklinika neturi licencijos, o jai gauti reikalavimai – pernelyg dideli ir tai būtų „neekonomiška“.
Tačiau esą su Rietavo PSPC siuntimu šios poliklinikos pacientus priima į privačias Rietave veikiančias poliklinikas atvykstantys konsultuojantys gydytojai. „Jokių problemų“, – nuomonę išreiškė B. Kerpienė.
Be to, ji pasakojo, kad poliklinika su UAB „Šeimos daktaru“ yra sudariusi sutartis pacientams su negalia aptarnauti. „Mūsų darbuotojas dirba jų komandoj, o paslaugas teikia mūsų pacientams“, – apie naujoves pasakojo gydytoja.
Esą šitaip Rietavo PSPC prisideda prie Sveikatos ministerijos naujai kuriamo darinio – bendruomenės sveikatos centro, kuris turi jungti savivaldybių gydymo įstaigas, mat į jį turi įsilieti arba pačios įstaigos, arba sudaryti sutartis su kitomis, teikiančiomis reikalingą paslaugą.
„Mes kai ką sudarysim bendradarbiavimo sutarčių pagrindu ne tik su mūsų savivaldybės, bet ir su kitų savivaldybių gydymo įstaigomis“, – pasakojo B. Kerpienė, esą pačiai įstaigai išlaikyti daugiau personalo, kaip to reikalaujama, būtų per didelė našta.
Visgi V. Krajino atsakymas dėl atvažiuojančių gydytojų nenudžiugino. Kad ir su siuntimu, kaip sakė politikas, konsultacija vis tiek kainuoja kartais ir 40–80 eurų, „kas gana nepigu“.
Bet B. Kerpienė tegalėjo pasiūlyti, pavyzdžiui, jei reikia kardiologo, kreiptis į Plungės valstybines gydymo įstaigas, kur atvažiuoja du puikūs kardiologai iš Šiaulių. Žinoma, eilėje tektų palaukti ilgiau.
Priedai – ne visiems
Rietavo PSPC, kuris praėjusius metus užbaigė su 809 eurų perviršiu, pernai dirbo 44 darbuotojai, iš kurių 5 – gydytojai, 18 slaugytojų, kito personalo.
Papildomi priedai prie algos pandeminiu laikotarpiu, pasak B. Kerpienės, buvo mokami tik dirbantiesiems Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kai ten būdavo koronaviruso infekcija užsikrėtusių ligonių. Pačios poliklinikos darbuotojai priedų negavo.
Buvo mokama tik už skiepijimą vakcina nuo kornaviruso bei tiems darbuotojams, kurie atlikdavo testus mobiliajame punkte. Už tai būdavo apmokama iš valstybės biudžeto.
Darbuotojų algos pernai šiek tiek kilo – vieno etato darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 8 procentais. Vidutinis mėnesinis vieno darbuotojo atlyginimas buvo 928 eurai (2020 m. – 864 eurai).
Pati įstaigos vadovė B. Kerpienė, kaip vyriausioji gydytoja, pernai per mėnesį gavo 1506 eurus. O už šeimos gydytojos darbą kas mėnesį vidutiniškai jai buvo mokami 2375 eurai (šią sumą sudarė atlyginimas už prisirašiusius gyventojus bei priedas už skatinamąsias paslaugas ir sveikatos programų vykdymą). Taigi bendrai sudėjus suma išties solidi (palyginimui – daugiau kaip 20 m. savivaldybei be pertraukos vadovaujančio mero alga 2020 m. pabaigoje buvo 4119 eurų).
Ne ką mažesnį atlyginimą gydytoja turėtų gauti ir šiemet. Komitetas pritarė, kad nuo gegužės 1 dienos jai būtų nustatytas 15-os procentų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis – 196 eurai „ant popieriaus“. Kaip sakė Socialinių reikalų ir metrikacijos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė, jis kasmet nustatomas atsižvelgiant į įstaigos pasiektus rezultatus.
Šiems spendimams dar turės pritarti Taryba.