
Naujausios
„Jei yra gera nuotaika, jei šventė...“
„Mes ir patys per šventes fejerverkų jau naudojam mažiau, bet ar einam prie visiško atsisakymo?“ – Tarybos narių praėjusią savaitę klausė meras Audrius Klišonis.
Pirmasis savo poziciją tuo klausimu išsakė liberalas Gediminas Norvaišas. Jo nuomone, privačiose šventėse fejerverkų galėtų ir nelikti, o štai didesnėse – miesto – jis siūlė neatsisakyti šios pramogos. Kaip pavyzdį pateikė tuo keliu jau einančias Latviją ar Lenkiją, kur pirotechnika naudojama tik per didžiąsias miesto šventes, bet tada kiekvienas žmogus gali prisidėti savo lėšomis, kad tie renginiai būtų masiškesni, fejerverkai – įspūdingesni.
Priešingos nuomonės sakė esantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Taryboje Marijus Kaktys. Pasak jo, kiekvienas žmogus turi turėti teisę apsispręsti, šaudyti fejerverkus per savo šventę ar ne. „Turėtų žmogus laisvas būti. Jei yra gera nuotaika, jei šventė – kodėl gi neiššovus“, – retoriškai klausė jis.
M. Kakčiui oponavo vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, siūliusi kiek įmanoma labiau riboti pirotechnikos naudojimą privačiose šventėse: „O dabar vienam trečiadienį gimimo diena yra, kitam – ketvirtadienį... Šaudom kada norim ir iš kur norim. Ir kaimo turizmo sodybose tas vyksta, o šalia paukščiai peri. Tikrai blogai yra.“
„Bet jeigu Marijus nori iššauti retkarčiais, ką mums tada daryti“, – šmaikštavo A. Klišonis. Bet ir jis sakė esantis tos nuomonės, kad žmonės darosi sąmoningesni, fejerverkų naudojama vis mažiau, todėl nereikia jokio „prievartinio mechanizmo“.
Žada viena, daro – kita
Vis tik kitų savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad sąmoningumo dar labai trūksta ne tik gyventojams, bet ir įstaigoms bei organizacijoms. Antai Kauno miesto savivaldybė jau anksčiau viešai išsakė poziciją vengti fejerverkų miesto šventėse, ragino gyventojus bei įmones jų atsisakyti ir privačiuose vakarėliuose, tačiau gegužės 21-ąją Nemuno ir Neries santakoje ant vandens parodytą antrąją „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ dalį vainikavo trankiais fejerverkais. Po šio renginio viešai piktintasi, jog būtent tokiu būdu miestas nutarė prisistatyti kaip šių metų Europos kultūros sostinė.
Atkreipdama dėmesį į tokius pavyzdžius, Lietuvos žaliųjų partija ir pakvietė visas šalies savivaldybes pagaliau vieningai kartą ir visiems laikams sutarti dėl pirotechnikos naudojimo.
Minėtu memorandumu savivaldybės raginamos įsipareigoti iki spalio 24 dienos savo ir savo įstaigų viešų renginių metu atsisakyti fejerverkų ir šį sprendimą įtvirtinti teisės aktu. Minėta spalio 24-oji pasirinkta ne atsitiktinai, mat tada minima Tarptautinė klimato kaitos diena.
Memorandumą pasirašiusios savivaldybės taip pat įsipareigotų ugdyti gyventojų bei verslo įmonių sąmoningumą ir skatinti pirotechnikos gaminių atsisakyti asmeninėse ar verslo šventėse. Be to, siūloma bendram dialogui pakviesti mokslo, meno bei aplinkosaugos sektorių atstovus ir drauge ieškoti aplinkai draugiškesnių švenčių paminėjimo alternatyvų.
Ragina saugoti biologinę įvairovę
„Ką tik minėjome Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šia proga kviečiame pagalvoti apie pirotechnikos gaminių poveikį aplinkai, ypač laukiniams ir naminiams gyvūnams, paukščiams. Staigus, stiprus ir netikėtas pirotechnikos keliamas triukšmas, galintis siekti ir 100–115 decibelų garsą (pripažįstama, kad 70-ies decibelų triukšmas daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai), gali turėti rimtų pasekmių gyvūnų gerovei“, – pastebi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Jos įsitikinimu, ne mažiau svarbus argumentas atsisakyti fejerverkų yra ir jų kuriama oro tarša. JAV atlikti tyrimai parodė, jog leidžiant fejerverkus į aplinką patenkančių kenksmingų kietųjų submikroninių dalelių kiekis padidėja iki 8-ių kartų, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – net iki 10 kartų.
Pučiant vėjui kenksmingos medžiagos gali lengvai pasiekti saugomas teritorijas, gamtinius rezervatus, teršti dirvožemį ir kelti grėsmę vietinei florai ir faunai. Su lietumi taršios dalelės patenka tiek į paviršinius, tiek ir į gruntinius vandenis ir gali pakenkti net ir ten gyvuojančioms ekosistemoms.
Ne paslaptis, kad iniciatyvos atsisakyti fejerverkų aktualumas išaugo ir Lietuvai priėmus nemažą skaičių pabėgėlių iš Ukrainos – tiek suaugę, tiek vaikai teigia, kad fejerverkų garsai jiems primena bombų sprogimus Rusijai užpuolus jų namus.
Plungė tebedvejoja
Skelbiama, kad praėjusiais metais bent jau per Naujųjų šventę pirotechnikos gaminių atsisakė Vilniaus, Alytaus, Birštono, Anykščių ir Marijampolės savivaldybės. Tokia praktika jau įteisinta ir kai kuriose užsienio šalyse, net dalyje fejerverkų tėvyne laikomos Kinijos miestų.
Vertindamas Lietuvos žaliųjų partijos parengtą memorandumą Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius viešojoje erdvėje pasisakė, kad idėja atsisakyti fejerverkų nėra visai nauja. „Mes Jonavoj per miesto šventę taip pat nebeturėsim jų, bus galbūt lazeriai ar dar kažkas“, – vienoje radijo laidoje kalbėjo jis.
O ką šiuo klausimu nuspręs Plungės rajono savivaldybė, besirengianti Plungės miesto šventei?
„Nesam dar apsisprendę. Pamąstymų yra visokių. Žiūrint iš ekologinės pusės, jau dabar fejerverkų mažiau naudojama. Vis tik nereikia daryti perteklinių dalykų. Juk švęsdami gimtadienį ir ant torto užsidegam fejerverką...“ – per pirmadienį vykusią spaudos konferenciją pristatydamas miesto šventės programą kalbėjo meras A. Klišonis.