
Naujausios

Šarneliškiai tradicinę sueigą pradėjo melsdamiesi. Kadangi savo bažnyčios neturi, šventos Mišios vyko Žemaičių Kalvarijos bazilikoje.
Po pietų Šarnelės kaimo gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į kaimo bendruomenės namus, kur, kaip ir per kiekvieną šventę, surengta konferencija. Ji, kaip minėjome, teminė, pavadinta „Žemaitiu žemė moni augėna“. Po teatralizuoto konferencijos atidarymo prieš auditoriją stojo pranešėjai. Kadangi abu – labai garsūs ir tikrai turintys ką pasakyti ir apie Žemaitiją, ir apie žemaičių kalbą, nuobodžiauti niekam neteko.
Pirmasis šarneliškius pasveikino profesorius dr. Rimantas Balsys. Jo pranešimas itin artimas šarneliškiams, mat susijęs su Žemaičių Kalvarijoje gyvenusiu kraštotyrininku Konstantinu Bružu ir jo rankraščiais, kuriuose užfiksuoti žemaičių papročiai ir tradicijos. Antrojo pranešimo autorius – visiems gerai žinomas žemaičių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas docentas dr. Juozas Pabrėža. Jo pasisakymo tema – apie garbingą žemaičių kalbos praeitį ir gyvą jos dabartį.
Pasisotinę žinių, konferencijos dalyviai buvo pakviesti pasisotinti ir tikrąją to žodžio prasme. Šarneliškės šeimininkės visiems pasakojo apie vietinius žemaitiškus valgius ir, žinoma, kvietė jų „pasmuokavuotė“.
Po konferencijos – jau linksmoji sueigos dalis – koncertas, kurį šarneliškiams dovanojo taip pat žemaitė Loreta Sungailienė ir kartu su ja po Lietuvą važinėjantis jungtinis trombonininkų orkestras. Kreipdamasi į šarneliškius atlikėja sakė: „Kad ir kur būtum, kad ir kiek kalbų mokėtum, vis tiek savoji yra išskirtinė. Kalbėdami ja, galime tikrai būti savimi. Žinoma, išvykus gyventi kitur reikia turėti drąsos prabilti savo tarme, bet žemaičiai drąsūs. Juk kiekvieno iš mūsų kalba yra tai, ką atsinešame iš savo mamos, iš šeimos. Aš pati esu žemaitė ir tuo didžiuojuosi.“
Prieš pradėdama dainuoti, L. Sungailienė pristatė muzikantus – iš skirtingų Lietuvos simfoninių orkestrų į vieną krūvą suburtus trombonininkus. „Šio projekto iniciatorius ir sumanytojas – Vytautas Pilibavičius nuo Telšių. Kartu groja ir Remigijus Gumuliauskas, Artūras Maniušis, Valentas Marozas, Marius Balčytis ir Tomas Karka. Taigi šeši vyrai, kurie kartu su Sungailiene po Lietuvą važinėja. Džiaugiuosi, kad šarneliškiai sumislijo ir į savo žemaitišką šventę mus pasikviesti“, – kalbėjo visiems žinoma atlikėja.
Nuskambėjus pirmosioms dainoms, susirinkusiuosius pasveikino Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Jokubauskienė: „Gaila, bet mūsų kaimas mažėja. Kasmet netenkame kelių žmonių. Tad džiaugiuosi kiekvienu gyvu, sveiku ir čia atėjusiu.“ Šarneliškius sveikino ir Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius. Jis pasidžiaugė, kad bendruomenė turi puikiai sutvarkytą vietą, į kurią gali rinktis, ir kad turi aktyvius žmones, kurių dėka ir ši sueiga vyksta – R. Jokubauskienę ir Almą bei Vidmantą Jonikus.
Gražius palinkėjimus kaimo bendruomenei skyrė ir kanauninkas Jonas Ačas: „Neseniai buvau tokioje konferencijoje, kurioje buvo iškeltas klausimas, ką žmonės veiktų, sužinoję, jog jiems liko tik viena diena. Visi atsakė tą patį – būtume su artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis. Ir jums linkiu būti su artimiausiais. Ir ne tada, kai liks mažai laiko, o dabar, kasdien.“
Į šarneliškius kreipėsi ir svečiai – Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Seimo narys, Šarnelės kaimo garbės pilietis Jonas Varkalys. Pasidžiaugta, kad ši bendruomenė kasmet organizuoja sueigą, konferenciją ir kad ta konferencija – su cinkeliu. J. Varkalys šarneliškiams priminė, kad šiemet ne tik Žemaitijai 800 metų, bet yra ir kitų progų – 380-ąjį kartą tikintieji ėjo Kristaus kančios kelią, 400 metų, kai įsteigta parapija.
R. Jokubauskienė dėkojo ne tik šventės svečiams, bet ir saviškiams – žmonėms, be kurių darbščių rankų ir sumanumo ši šventė neįvyktų. Tai Jurga Mačiukienė, Elytė Bertašienė, Aušra Džiogelienė, Virginija Šideikienė, Danutė Valančiauskienė, Laima Kaminskienė, Brasų šeimyna ir kiti.
Pasiklausę sveikinimų ir koncerto, šarneliškiai buvo pakviesti į sociokultūrinį vakarą su „zbėtkuom ė zabuovuom“.