Šarneliškiai atidavė duoklę Žemaitijos metams

Šar­ne­liš­kiai tra­di­ci­nę suei­gą pra­dė­jo mels­da­mie­si. Ka­dan­gi sa­vo baž­ny­čios ne­tu­ri, šven­tos Mi­šios vy­ko Že­mai­čių Kal­va­ri­jos ba­zi­li­ko­je.

Po pie­tų Šar­ne­lės kai­mo gy­ven­to­jai ir sve­čiai bu­vo pa­kvies­ti į kai­mo bend­ruo­me­nės na­mus, kur, kaip ir per kiek­vie­ną šven­tę, su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja. Ji, kaip mi­nė­jo­me, te­mi­nė, pa­va­din­ta „Že­mai­tiu že­mė mo­ni au­gė­na“. Po teat­ra­li­zuo­to kon­fe­ren­ci­jos ati­da­ry­mo prieš au­di­to­ri­ją sto­jo pra­ne­šė­jai. Ka­dan­gi abu – la­bai gar­sūs ir tik­rai tu­rin­tys ką pa­sa­ky­ti ir apie Že­mai­ti­ją, ir apie že­mai­čių kal­bą, nuo­bo­džiau­ti nie­kam ne­te­ko.

Pir­ma­sis šar­ne­liš­kius pa­svei­ki­no pro­fe­so­rius dr. Ri­man­tas Bal­sys. Jo pra­ne­ši­mas itin ar­ti­mas šar­ne­liš­kiams, mat su­si­jęs su Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je gy­ve­nu­siu kraš­to­ty­ri­nin­ku Kons­tan­ti­nu Bru­žu ir jo rank­raš­čiais, ku­riuo­se už­fik­suo­ti že­mai­čių pa­pro­čiai ir tra­di­ci­jos. Ant­ro­jo pra­ne­ši­mo au­to­rius – vi­siems ge­rai ži­no­mas že­mai­čių kal­bos ty­ri­nė­to­jas ir puo­se­lė­to­jas do­cen­tas dr. Juo­zas Pab­rė­ža. Jo pa­si­sa­ky­mo te­ma – apie gar­bin­gą že­mai­čių kal­bos praei­tį ir gy­vą jos da­bar­tį.

Pa­si­so­ti­nę ži­nių, kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai bu­vo pa­kvies­ti pa­si­so­tin­ti ir tik­rą­ją to žo­džio pra­sme. Šar­ne­liš­kės šei­mi­nin­kės vi­siems pa­sa­ko­jo apie vie­ti­nius že­mai­tiš­kus val­gius ir, ži­no­ma, kvie­tė jų „pa­smuo­ka­vuo­tė“.

Po kon­fe­ren­ci­jos – jau links­mo­ji suei­gos da­lis – kon­cer­tas, ku­rį šar­ne­liš­kiams do­va­no­jo taip pat že­mai­tė Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė ir kar­tu su ja po Lie­tu­vą va­ži­nė­jan­tis jung­ti­nis trom­bo­ni­nin­kų or­kest­ras. Kreip­da­ma­si į šar­ne­liš­kius at­li­kė­ja sa­kė: „Kad ir kur bū­tum, kad ir kiek kal­bų mo­kė­tum, vis tiek sa­vo­ji yra iš­skir­ti­nė. Kal­bė­da­mi ja, ga­li­me tik­rai bū­ti sa­vi­mi. Ži­no­ma, iš­vy­kus gy­ven­ti ki­tur rei­kia tu­rė­ti drą­sos pra­bil­ti sa­vo tar­me, bet že­mai­čiai drą­sūs. Juk kiek­vie­no iš mū­sų kal­ba yra tai, ką at­si­ne­ša­me iš sa­vo ma­mos, iš šei­mos. Aš pa­ti esu že­mai­tė ir tuo di­džiuo­juo­si.“

Prieš pra­dė­da­ma dai­nuo­ti, L. Sun­gai­lie­nė pri­sta­tė mu­zi­kan­tus – iš skir­tin­gų Lie­tu­vos sim­fo­ni­nių or­kest­rų į vie­ną krū­vą su­bur­tus trom­bo­ni­nin­kus. „Šio pro­jek­to ini­cia­to­rius ir su­ma­ny­to­jas – Vy­tau­tas Pi­li­ba­vi­čius nuo Tel­šių. Kar­tu gro­ja ir Re­mi­gi­jus Gu­mu­liaus­kas, Ar­tū­ras Ma­niu­šis, Va­len­tas Ma­ro­zas, Ma­rius Bal­čy­tis ir To­mas Kar­ka. Tai­gi še­ši vy­rai, ku­rie kar­tu su Sun­gai­lie­ne po Lie­tu­vą va­ži­nė­ja. Džiau­giuo­si, kad šar­ne­liš­kiai su­mis­li­jo ir į sa­vo že­mai­tiš­ką šven­tę mus pa­si­kvies­ti“, – kal­bė­jo vi­siems ži­no­ma at­li­kė­ja.

Nus­kam­bė­jus pir­mo­sioms dai­noms, su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no Šar­ne­lės kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ri­ma Jo­ku­baus­kie­nė: „Gai­la, bet mū­sų kai­mas ma­žė­ja. Kas­met ne­ten­ka­me ke­lių žmo­nių. Tad džiau­giuo­si kiek­vie­nu gy­vu, svei­ku ir čia atė­ju­siu.“ Šar­ne­liš­kius svei­ki­no ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­nas Liu­das Gri­cius. Jis pa­si­džiau­gė, kad bend­ruo­me­nė tu­ri pui­kiai su­tvar­ky­tą vie­tą, į ku­rią ga­li rink­tis, ir kad tu­ri ak­ty­vius žmo­nes, ku­rių dė­ka ir ši suei­ga vyks­ta – R. Jo­ku­baus­kie­nę ir Al­mą bei Vid­man­tą Jo­ni­kus.

Gra­žius pa­lin­kė­ji­mus kai­mo bend­ruo­me­nei sky­rė ir ka­nau­nin­kas Jo­nas Ačas: „Ne­se­niai bu­vau to­kio­je kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rio­je bu­vo iš­kel­tas klau­si­mas, ką žmo­nės veik­tų, su­ži­no­ję, jog jiems li­ko tik vie­na die­na. Vi­si at­sa­kė tą pa­tį – bū­tu­me su ar­ti­miau­siais ir bran­giau­siais žmo­nė­mis. Ir jums lin­kiu bū­ti su ar­ti­miau­siais. Ir ne ta­da, kai liks ma­žai lai­ko, o da­bar, kas­dien.“

Į šar­ne­liš­kius krei­pė­si ir sve­čiai – Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis ir Sei­mo na­rys, Šar­ne­lės kai­mo gar­bės pi­lie­tis Jo­nas Var­ka­lys. Pa­si­džiaug­ta, kad ši bend­ruo­me­nė kas­met or­ga­ni­zuo­ja suei­gą, kon­fe­ren­ci­ją ir kad ta kon­fe­ren­ci­ja – su cin­ke­liu. J. Var­ka­lys šar­ne­liš­kiams pri­mi­nė, kad šie­met ne tik Že­mai­ti­jai 800 me­tų, bet yra ir ki­tų pro­gų – 380-ąjį kar­tą ti­kin­tie­ji ėjo Kris­taus kan­čios ke­lią, 400 me­tų, kai įsteig­ta pa­ra­pi­ja.

R. Jo­ku­baus­kie­nė dė­ko­jo ne tik šven­tės sve­čiams, bet ir sa­viš­kiams – žmo­nėms, be ku­rių darbš­čių ran­kų ir su­ma­nu­mo ši šven­tė neį­vyk­tų. Tai Jur­ga Ma­čiu­kie­nė, Ely­tė Ber­ta­šie­nė, Auš­ra Džio­ge­lie­nė, Vir­gi­ni­ja Ši­dei­kie­nė, Da­nu­tė Va­lan­čiaus­kie­nė, Lai­ma Ka­mins­kie­nė, Bra­sų šei­my­na ir ki­ti.

Pa­sik­lau­sę svei­ki­ni­mų ir kon­cer­to, šar­ne­liš­kiai bu­vo pa­kvies­ti į so­cio­kul­tū­ri­nį va­ka­rą su „zbėt­kuom ė za­buo­vuom“.