
Naujausios

Bankrotas negresia
Praėjusių metų ruduo buvo labai palankus mūsų ūkininkams. Orai buvo itin šilti ir sausi, tad buvo galima tinkamai paruošti laukus žieminių javų sėjai. Be to, ir žieminės kultūros spėjo gerai pasiruošti saugiai žiemoti, todėl šiemet buvo labai padidėję žieminių javų pasėlių plotai. Jie gerai peržiemojo, o ir pavasarį bei vasarą kankinusi sausra jiems nepakenkė.
Dėl šių priežasčių grūdų augintojai sutartinai tvirtina, kad metai buvo geri. Tą patvirtina ir grūdus superkančios bei trąšomis prekiaujančios UAB „Agrochema“ vadybininkė Plungėje Jolanta Raudienė. „Naujojo derliaus supirkimas vyko sklandžiai. Džiugino ir kiekiai, ir kokybė. Kiek teko bendrauti su ūkininkais, visi džiaugėsi šiųmetiniu derliumi. Kai kurie grūdus vežė tiesiai į uostą, bet tokių buvo nedaug“, – sakė ji.
J. Raudienė paminėjo ir kelis jos pastebėtus pokyčius. Esą šiemet mažiau kas susigundė išansktinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis. Keleri paskutiniai metai ūkininkams buvo nuostolingi. Bijodami, kad neįvykdys sutarties sąlygų, ir nenorėdami rizikuoti jie šiemet nesusigundė geresnėmis išankstinėmis kainomis. Kaip ir kiekvienais metais, buvo tokių, kurie grūdais dengė skolą už trąšas.
Pasak „Agrochemos“ vadybininkės, visos pasirašytos sutartys įvykdytos 100 procentų, skolingi bendrovei Plungės rajono ūkininkai neliko.
Kokybė džiugina
Reikia nepamiršti ir to, kad svarbūs ne tik kiekiai, bet ir grūdų kokybė. Kaip jau minėjome, žieminių kultūrų derlius šiemet džiugino, bet apie vasarines to negalima pasakyti. Jas smarkiai paveikė sausra, besitęsusi visą pavasarį ir didžiąją dalį vasaros. Dėl to grūdai buvo smulkesni, juos dažniau puolė ligos.
Ar pavyko Plungės rajono ūkininkams užauginti kokybišką produkciją, „Žemaitis“ teiravosi UAB „Žemaitijos grūdai“ laikinai direktoriaus pareigas einančio Stanislavo Bubulo ir laboratorijos vedėjos Dalios Jakštienės.
„Grūdų kokybė šiemet labai gera, maistinių grūdų supirkome daugiau nei pastaraisiais metais. Ekstra klasės kviečių supirkta 20 000, pirmos klasės – 12 000, antros klasės – 8 000 tonų. Jau net nekalbu apie pašarinius grūdus. Rezultatai džiugina“, – rajono ūkininkų sėkme džiaugėsi S. Bubulas.
„Grūdų kokybė priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo to, kokia technika dirba ūkininkai. Nauji kombainai visada dirba greičiau ir kulia švariau. Pagal tai, kiek grūduose yra priemaišų, nustatome jų kokybę ir klasę. Šiemet grūdai buvo tikrai labai švarūs. Norime pasidžiaugti savo ūkininkais. Patys ėjo, domėjosi, klausė, ar švarūs?“ – džiaugėsi laboratorijos vedėja.
Vis dėlto, pasak jos, buvo ir tokių nelaimėlių, kurių grūdai nepriimti dėl juose nustatytų leistiną normą viršijusių piktžolės – laukinės avižos – priemaišų (jų gali būti ne daugiau kaip 3 procentai).
„Vienas ūkininkas atvežė tokius juodus grūdus, kokių dar nebuvau mačiusi. Jie buvo smarkiai pažeisti ligos – kietosios kūlės. Nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi ir sporos užkrečia visus grūdus. Dėl specifinio kvapo jie nebetinka nei maistui, nei pašarui. Tokių grūdų negalime pirkti“, – dėl nenusisekusio derliaus jaunojo ūkininko gailėjo pašnekovė.
Kaip aiškino laboratorijos vedėja, vertinami ir kiti rodikliai: baltymai, glitimas, piltinis tankis, kritimas. Dėl sausros vasariniai javai subrandino smulkesnius grūdus, tad ne visi atitiko maistinės vertės reikalavimus.
Nusitęsusios traktorių eilės – praeitis
2016 metais Telšiuose, o praėjusiais metais ir Kretingoje atidaryti nauji grūdų elevatoriai. Suprantama, kad dėl šios priežasties kitų miestų ūkininkai jau nebevežė grūdų į Plungę, kaip anksčiau. O ir Plungės rajono ūkininkai galėjo pasirinkti, kur jiems parankiau parduoti savo produkciją.
Galima suprasti, kad stambiausias pas mus veikiantis supirkėjas – „ Žemaitijos grūdai“ – nesidžiaugia atsiradusia konkurencija. Bet patiems augintojams ji išėjo į naudą, nes galiausiai išsisprendė eilių problema. Plungiškiai jau buvo pripratę kiekvieną rudenį prie grūdų elevatoriaus nusitęsiančiomis ilgiausiomis traktorių, sunkvežimių eilėmis. Tik kai tų eilių neliko, atsirado abejojančiųjų bendrovės sėkme.
„Priėmėme, džiovinome, valėme, krovėme grūdus pilnu pajėgumu. Įmonė turi didžiules saugyklas, savo geležinkelio šaką. Tiek geležinkeliu, tiek sunkvežimiais mums grūdus vežė ir iš kitų „Žemaitijos grūdams“ priklausančių bendrovių supirkimo punktų“, – padėtį aiškino laikinasis įmonės vadovas.
Jis priminė, kad bendrovė grūdus priima ištisus metus. Tad jei turi atliekamų, ūkininkai gali drąsiai juos vežti.
Tegul žirnius augina kiti
Buvo įdomu sužinoti, kaip pastaraisiais metais pasikeitė mūsų ūkininkų auginamų kultūrų plotai? Siekdami dalyvauti Europos Sąjungos remiamoje žalinimo programoje, rajono ūkininkai pastaraisiais metais smarkiai buvo išplėtę žirnių ir pupų pasėlių plotus. Bet kelis metus paeiliui nepavyko laiku nuimti derliaus, tad jų atsisakyta. Be to, uždrausta šių ankštinių kultūrų pasėlių plotuose naudoti pesticidus, jei jos deklaruojamos žalinimui. Tai labai apsunkino žirnių ir pupų auginimą.
S. Bubulas patvirtino, kad šiemet trečdaliu mažiau supirkta ne tik žirnių, bet ir rapsų.
O kur iškeliauja mūsų ūkininkų derlius? „Visi grūdai eksportuojami. Didė dalis jų parduodama per brokerius, todėl mes nežinome, į kokią šalį jie iškeliauja“, – paaiškino „Agrochemos“ vadybininkė J. Raudienė.
Tad lieka neaišku, kas džiaugsis mūsų rajono ūkininkų užaugintais grūdais. Svarbiausia, kad iš jų iškepta duona būtų skalsi. O savo žemdirbiams palinkėsime darbingo rudens. Ir kad Dievas padėtų, o valdžia netrukdytų!