Šiemetinę miesto šventę primins ir laiškas ateities kartoms

Linkė­jo pa­dėti į šalį am­bi­ci­jas

„Šian­dien gra­žu­sis mūsų mies­tas Plungė ir pui­ku­sis ku­ror­tas Pla­te­liai šven­čia 230-ies metų su­kaktį. Su tuo ir svei­ki­nu jus“, – į su­si­rin­ku­siuo­sius, nu­skambė­jus My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio po­lo­ne­zui „At­sis­vei­ki­ni­mas su Tėvy­ne“, kreipė­si M. Ogins­kio rūmų šei­mi­nin­kas Al­vy­das Ba­ka­naus­kas.

O štai Tel­šių vys­ku­pas A. Ju­re­vi­čius, svei­kin­da­mas su šia su­kak­ti­mi, pir­miau­sia linkė­jo di­des­nio su­si­klau­sy­mo: „Šio laik­me­čio iššū­kiai la­bai rei­ka­lau­ja vie­nybės. Mes daug ką ga­li­me nu­veik­ti – tiek sa­vi­val­do­je, tiek baž­ny­čio­je, – jei būsi­me vie­nin­gi. Kar­tais rei­kia sa­vo am­bi­ci­jas pa­dėti į šalį, įsik­lau­sy­ti į kitą. Ma­nau, kad ši šventė, šis su­si­būri­mas bus vie­nas žings­nis to di­des­nio su­si­klau­sy­mo link.“

Vys­ku­po žod­žius gra­žiai at­liepė visų su­gie­do­ta „Tau­tiš­ka giesmė“. Pir­mi­nin­kau­ti Ta­ry­bos po­sėdžiui, kaip įpras­tai, stojęs ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis pri­minė, kad jau ta­po tra­di­ci­ja kas­met, pa­si­tin­kant mies­to šventę, at­si­gręžti į pra­ėju­sius me­tus ir ap­žvelg­ti nu­veik­tus dar­bus.

Praėję me­tai, pa­sak me­ro, dar bu­vo pa­žymė­ti CO­VID-19 pan­de­mi­jos ženk­lu. Ši li­ga bu­vo 107-ių ra­jo­no gy­ven­tojų pa­grin­di­ne mir­ties prie­žas­ti­mi ir 201-am ta­po dar vie­nu su mir­ti­mi su­si­ju­siu veiks­niu. Jų at­mi­nimą A. Kli­šo­nis pa­kvietė pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

Me­ras dėko­jo me­di­kams, Sa­vi­val­dybės at­sto­vams, po­li­ci­jos pa­reigū­nams ir vi­siems, pri­si­dėju­siems prie pan­de­mi­jos val­dy­mo. Jis pa­si­džiaugė ir tais, ku­rie ne­dve­jo­da­mi iš­tiesė pa­gal­bos ranką nuo ka­ro bai­sumų bėgan­tiems uk­rai­nie­čiams. Jų mūsų ra­jo­ne šiuo me­tu yra apie 400.


At­nau­ji­no par­tne­rystės su­tartį

Iš­kil­min­go Ta­ry­bos po­sėdžio me­tu pa­si­džiaug­ta, kad pa­minė­ti Plungės ir Pla­te­lių 230-ies metų su­kaktį at­vy­ko net 5-ių už­sie­nio miestų de­le­ga­cijų at­sto­vai: Če­ki­jos mies­to Brun­ta­lio, Len­ki­jos Go­lub-Dob­žy­no, Sa­kart­ve­lo Kva­re­lio, Lat­vi­jos Tu­ku­mo bei Vo­kie­ti­jos Men­de­no.

Pas­ta­ro­ji de­le­ga­ci­ja į Plungę at­vy­ko ir su svar­bia mi­si­ja – at­nau­jin­ti 1992 me­tais pa­si­ra­šytą Plungės ir Men­de­no bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tartį.

Apie tai, kaip už­si­mezgė ry­šys tarp šių dviejų miestų, pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­li­no Gin­ta­ras Mor­kis, ku­ris at­kūrus ne­prik­lau­so­mybę bu­vo pir­ma­sis Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas.

Jis pri­minė, kad ke­lią šiai par­tne­rys­tei pra­dėjo ties­ti Sąjūdžio na­rys, miš­ki­nin­kas, da­bar jau am­žiną atilsį Eu­ge­ni­jus Bar­niš­kis, ku­rio gi­mi­naitė Kris­ti­na Šrio­der, vėliau ta­pu­si Plungės garbės pi­lie­te, gy­ve­no Men­de­ne.

Pa­sak G. Mor­kio, pa­grin­dinė šios par­tne­rystės in­ten­ci­ja iš pra­džių ir po to dar daug metų bu­vo lab­da­ra Lie­tu­vai. Plun­giš­kiai tai pui­kiai su­pra­to ir tos lab­da­ros ne­si­kratė, nes lai­kai tik­rai bu­vo sunkūs, Lie­tu­va daug ko sto­ko­jo ir su dėkin­gu­mu pri­ėmė vi­so­ke­riopą pa­galbą. Vis tik bėgant me­tams šio­ji par­tne­rystė pa­si­keitė, im­ta bend­rau­ti kultū­ros, me­no, svei­ka­tos, so­cia­linė­je sri­ty­se.

„Partnerystė su Men­de­nu mums bu­vo pir­moji at­kūrus ne­prik­lau­so­mybę ir, sa­ky­čiau, pa­vyz­di­nė vi­soms bend­ra­dar­biau­jan­čioms sa­vi­val­dybėms. Šis Vo­kie­ti­jos mies­tas už par­tne­rys­čių plėto­jimą bu­vo pa­gerb­tas Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­tinės Asamblė­jos ap­do­va­no­ji­mu. Ma­nau, kad mūsų par­tne­rystė taip pat prie to pri­si­dėjo. Plun­gei la­bai pa­si­sekė turė­ti tokį miestą-par­tnerį ir tiek metų gra­žiai bend­ra­dar­biau­ti“, – kalbė­jo G. Mor­kis ir pa­si­džiaugė, kad nu­tar­ta dar kartą at­nau­jin­ti šį ryšį.


Ap­do­va­no­ti Plungės kraš­tui nu­si­pelnę kūrėjai

Nors šįkart iš­kil­min­gas Ta­ry­bos po­sėdis pra­ėjo be naujų Plungės garbės pi­lie­čių inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­jos, ne­pa­mirš­ta pa­gerb­ti iš­ki­lių mūsų kraš­tui nu­si­pel­niu­sių kultū­ros ir me­no žmo­nių – įteik­tos ke­tu­rios kultū­ros ir me­no pre­mi­jos.

Pa­čią pirmąją pre­miją ir pa­dėkos raštą me­ras A. Kli­šo­nis įteikė Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kultū­ros cent­ro di­rek­to­rei Ri­mai Jo­ku­baus­kie­nei. Ji pa­gerb­ta už at­si­da­vimą ra­jo­no bend­ruo­menėms, no­va­to­riškų idėjų ir ini­cia­tyvų įgy­ven­di­nimą bei ryžtą vyk­dant tva­rius ir nau­din­gus pro­jek­tus.

Ant­ro­ji pre­mi­ja įteik­ta Plungės vie­šo­sios bib­lio­te­kos dai­li­nin­kei ir fo­tog­ra­fei, kultū­ros mėnraš­čio „Že­mai­čių sau­lutė“ re­dak­to­rei Kris­ti­nai Pau­laus­kai­tei, ku­ri įver­tin­ta už Plungės praei­ties puo­selė­jimą ir sklaidą, se­no­sios Plungės kultū­ros per­kėlimą į šian­die­nos šviesą, už „Že­mai­čių sau­lutės“ skai­ty­tojų dva­sinį la­vi­nimą bei krikš­čio­niškųjų ver­ty­bių die­gimą.

Cho­reog­ra­fei, Žli­binų kultū­ros cent­ro sen­jorų liau­diškų šo­kių grupės „Sausd­ravė­lis“ va­do­vei Lo­re­tai Vait­ku­tei dėko­ta ir tre­čio­ji pre­mi­ja įteik­ta už nuo­širdų vy­res­niųjų tel­kimą, jų me­ninį to­bu­li­nimą, už liau­diškų šo­kių tra­di­cijų puo­selė­jimą.

Na, o pa­sku­tinė pre­mi­ja ati­te­ko Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus fondų vy­riau­sia­jai sau­go­to­jai Da­nu­tei Ei­ni­kie­nei – už be­ga­linį at­si­da­vimą et­ninės kultū­ros ir pa­vel­do puo­selė­ji­mui, drąsą įgy­ven­di­nant kūry­bi­nes ini­cia­ty­vas bei su­dėtin­gus pro­jek­tus, už re­gio­no kultū­ros ir me­no rep­re­zen­ta­vimą už­sie­nio ša­ly­se. „Ir už tai, kad šian­dien čia, Ogins­kių rūmuo­se, jau­čiamės ge­rai, ga­lim pa­si­kvies­ti čia sa­vo sve­čius net iš už­sie­nio, di­de­lis dėkui Da­nu­tei“, – nuo savęs dar pri­dėjo me­ras A. Kli­šo­nis.


Dėko­jo už mies­tui su­teiktą naują veidą

Ats­ki­ra pa­dėka skir­ta ir nuo­širdūs plo­ji­mai aidė­jo Plungė­je gi­mu­siam, bet, kaip sakė me­ras, lai­ki­nai Tel­šiuo­se re­zi­duo­jan­čiam pro­fe­so­riui ar­chi­tek­tui Al­gir­dui Žeb­raus­kui. Ne kas ki­tas, o jis dar 2014 me­tais pa­rengė Plungės mies­to tiks­linės te­ri­to­ri­jos vys­ty­mo ar­chi­tektū­rinės vi­zua­li­za­ci­jos pro­jektą, ku­riuo rem­ta­si at­nau­ji­nant bu­vusį par­ko cent­rinį sta­dioną, Bab­run­go slėnį, Laisvės alėją ir va­di­na­mo­sios Plungės jūros pa­krantę.

„Dėdlē die­kou tams­ta, ka tēp dėdlē poi­ke iš­mis­li­je“, – že­mai­tiš­kai že­mai­čių kal­bos ir kultū­ros puo­selė­to­jui dėko­jo me­ras. Ir pri­dūrė esan­tis tik­ras, jog plun­giš­kiai ne­suk­ly­do, pir­ma leidę A. Žeb­raus­kui sa­vo dar­bais pa­si­prak­ti­kuo­ti Tel­šiuo­se, o ta­da pa­kvietę pa­si­dar­buo­ti ir Plungė­je. Da­bar plun­giš­kiai ga­li ries­ti nosį sa­ky­da­mi, jog pa­ga­liau pas mus gra­žu kaip Tel­šiuo­se ir net gra­žiau.


Laiš­kas atei­ties kar­toms

Bai­gia­muo­ju iš­kil­min­go Ta­ry­bos po­sėdžio ak­cen­tu ta­po lai­ko kap­sulės už­ka­si­mas ša­lia M. Ogins­kio rūmų žir­gy­no. Į kap­sulę įdėtas me­ro A. Kli­šo­nio, Plungės de­ka­no ir kle­bo­no Vy­tau­to Ged­vai­nio bei Pla­te­lių se­niū­no Ro­ber­to Šim­kaus pa­si­ra­šy­tas laiš­kas atei­ties kar­toms, ku­ria­me trum­pai api­būdin­ta, kiek žmo­nių gy­ve­na Plungė­je ir Pla­te­liuo­se 2022-ai­siais, kuo jie už­sii­ma. Ne­pa­mirš­ta pa­minė­ti, kad Plungė garsė­ja sa­vo vers­lu­mu, o Pla­te­liai vi­lio­ja Lie­tu­vos ir už­sie­nio sve­čius gam­ti­niais ir kultū­ri­niais tur­tais. Kap­sulės už­ka­si­mo vietą ženk­lins lau­ko ak­muo ir ne­se­niai pa­so­din­tas ąžuo­liu­kas.