Naujausios
Botanikos sode derins skardą ir akmenį
Šiaulių universiteto Botanikos sode netrukus bus įkurdintos dizainerio Viliaus Purono vadovaujamų studentų pagamintos skulptūros iš skardos ir tautodailininko Alberto Martinaičio darbai iš akmens. Sodo direktorė Asta Klimienė įsitikinusi – skirtingos idėjos derės.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Apaugins augalais
Botanikos sodo direktorė, vyriausioji mokslo darbuotoja, profesorė dr. A. Klimienė sakė, kad naujais akcentais atiduodama duoklė ir praeičiai, ir šiuolaikiniam menui. Abu menininkai darbus dovanoja.
Dešinėje parko dalyje su augalais iš viso pasaulio bus pastatytos skulptūros, kurias sukūrė V. Purono vadovaujami Šiaulių universiteto studentai.
„Šiaulių nūdiena – turime skardų, „puronizmo“ mieste ne vieną. Tai yra šiandienos Šiauliai, nuo to nepabėgsime“, – sakė A. Klimienė. Pasak jos, skardinės skulptūros sode bus tarsi akcentų, esančių mieste, tąsa.
Skulptūrų aštrius kampus planuojama „sušvelninti“ augalais. Darbai bus įkomponuoti tarp medžių, apauginti vijokliais. Planuojama atnaujintą erdvę su apželdintomis skulptūromis pristatyti pavasarį.
Akmuo – šalia ąžuolo
Tautodailininko A. Martinaičio akmeniniai akcentai bus pastatyti kitoje parko pusėje, prie senų ąžuolų. Jo idėja – tautosakinio, žodinio paveldo simboliai bei Šiauliams nusipelniusių liaudies skulptorių įamžinimas.
Vieną meistro kūrinį – dubentėtą akmenį – Botanikos sodas jau turi. Akmuo susijęs su posakiu „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Kadangi vienas akmuo nieko nesako, šalia darbų bus lentelės su paaiškinimu, ką jie reiškia.
Plepalai sunaikina kūrinį
Dizaineris V. Puronas nenorėjo pristatyti darbų, kol jie dar „juodraščio“ fazėje.
„Kol vaikas dar tik pagimdytas, nemalonu komentuoti. Tuoj pat prasideda aistros, tušti plepalai sunaikina kūrinį tik ką pagimdytą, neįsigilinus į esmę“, – sakė V. Puronas.
Skulptūras prieš keletą metų pagamino tuometinio ŠU Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojo V. Purono vadovaujami studentai. Iš pradžių buvo numatyta jomis puošti autobusų laukimo stoteles – pastatyti ant afišų stulpų.
Šeši kūriniai pastatyti Tilžės gatvės pradžioje, tačiau dalis darbų liko. Dabar jie atras vietą Botanikos sode.
Dizaineris norėjo ŠU Humanitariniam fakultetui padovanoti poeto Tomo Venclovos poetinio personažo Henkaus Hapenčkaus skulptūrą, tačiau mintis nebuvo įgyvendinta kilus diskusijai dėl skulptūros meninės vertės. Menininkas svarsto skulptūrą pastatyti kitame Lietuvos ar pasaulio mieste.
Akmeninis rožinis skulptoriui atminti
Kalvis A. Martinaitis neabejoja, kad Botanikos sodas – puiki erdvė šiuo metu jo gaminamam akmeniniam rožiniui. Kūriniu jis įamžina XIX amžiaus lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistrą, skulptorių Juozą Gedminą. Svarsto baigtą darbą pristatyti advento laikotarpiu, simboliškai pagiedant rožančių.
Pasak jo, rožininis yra „rubežius tarp popso ir dvasinės kultūros“.
Vienas iš darbų – medyje pakibęs Perkūno kirvukas.
„Jei kažkam užtenka įžūlumo pakabinti kalaviją žmonėms virš galvų, kas būdavo Romos imperijoje, kodėl aš negaliu sau leisti ore pavaizduoti akmeninio kirvio?“ – retoriškai klausė A. Martinaitis.
Jis primena lietuvių mitologiją: sakoma, kad Perkūnas mėtė kirvukus į žemę ir jais bandydavo nudaužti velnią.
Tarp planuojamų pastatyti kūrinių – ir akmeninis grybas.
Tautodailininko nuomone, skirtingo pobūdžio kūriniai Botanikos sode kaip muzika – vieniems patinka vienokia, kitiems kitokia.
Jono TAMULIO nuotr.
DARNA: Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė įsitikinusi – sode derės ir akmens, ir skardos menas.
VIJOKLIAI: Botanikos sode stovinčios skardinės skulptūros bus pastatytos tarp medžių, apaugintos vijokliniais augalais. Planuojama sodo erdvėje eksponuoti keturias skulptūras.