Algirdas Brazauskas. Žmogus laiko taikinyje

Algirdas Brazauskas. Žmogus laiko taikinyje

Algirdas Brazauskas. Žmogus laiko taikinyje

Pirmadienio vakarą koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ salėje gausiam būriui šiauliečių pristatyta knyga apie Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską „Žmogus laiko taikinyje“. Tai 146 žinomų žmonių, Prezidento draugų ir oponentų, atsiminimai.

Justė BUDINAITĖ

Puslapiuose – negirdėtas A. Brazauskas

Prieš pusmetį dienos šviesą išvydusią knygą pristatyti šiauliečiams jos sudarytoją žurnalistą, buvusį Prezidento A. Brazausko patarėją Vilių Kavaliauską bei kitą žurnalistą, amžinybėn išėjusio valstybės vadovo draugą ir politikos bendražygį Česlovą Juršėną pakvietė Seimo nariai Valerijus Simulik ir Edvardas Žakaris.

„Tai knyga apie A. Brazauską. Ji jau pusmečio senumo, bet pagalvojau, kodėl gi neatvažiuoti į Šiaulius – miestą, kurio šitiek autorių parašė savo liudijimus apie Prezidentą ir kurio fotografų, kad ir aktoriaus Juozo Bindoko, nuotraukų sudėta į knygą. Ir pats A. Brazauskas Šiauliams niekada nebuvo abejingas“, – susirinkusiems sakė knygos sudarytojas V. Kavaliauskas.

Anot jo, 820-ies puslapių knygoje „Žmogus laiko taikinyje“ A. Brazauskas visoks: iškili asmenybė, racionalus politikas, draugas, šeimos žmogus.

Parašyti prisiminimus apie Prezidentą buvo prašyta 400 jį pažinusiųjų. Knygos puslapiuose sugulė 146 žmonių liudijimai.

Vienintelė taisyklė, kuria V. Kavaliauskas prašė vadovautis rašant prisiminimus apie Prezidentą – rašyti apie tai, ko niekas nežinojo ir negirdėjo.

„Tai sudėtingas reikalavimas, nes aš apie A. Brazauską žinojau daug, labai daug, – teigia šešerius metus kartu su juo dirbęs V. Kavaliauskas. – Aš mačiau jį visokį: ir Prezidentą, ir premjerą, eruditą, labai jautrų, dėmesingą ir tuo pačiu klystantį žmogų.“

Perskaitęs prisiminimus, užrašytus kardinolo Audrio Juozo Bačkio, Prezidentų Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės, keliolikos valstybių vadovų, daugybės politikos bendražygių, A. Brazausko apsaugininko Virgilijaus Aleknos,  sekretorės, vairuotojo, jaunystės draugų, kitų jį pažinojusių asmenybių ranka, knygos sudarytojas sako supratęs, kad apie Prezidentą jis ne tik daug žinojo, bet labai daug ir nežinojo.

Knygos „Žmogus laiko taikinyje“ pirmasis pusantro tūkstančio egzempliorių tiražas buvo išplatintas per dvi savaites. Antruoju tiražu išleistų 3000 knygų likę tik keliolika.

Neslūgstant susidomėjimui, svarstoma, ar nereikėtų išleisti ir trečiąjį tiražą.

Prisiminimai šokiravo ir kėlė nuostabą

Sudarytojo teigimu, prisiminimai knygoje nebūtinai gražūs, nuglostyti, atvirkščiai, dešimt iš 146-ių yra kritiniai ir netgi visai juodi.

Kai kurie prisiminimai, pripažįsta V. Kavaliauskas, stebino arba šokiravo ne tik jį, bet ir Prezidento dukteris. Knygos iniciatorė A. Brazausko dukra Laima Mertinienė, perskaičiusi kai kurių žmonių pasakojimus, netgi teiravosi V. Kavaliauską, ar taip tikrai buvo.

„Na, jei buvo, vadinasi, reikia spausdinti, – tokio artimųjų pritarimo sulaukdavo sudarytojas. – Sutarėm neslėpti nieko.“

Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis atvirai pasakoja apie tarptautiniu skandalu virtusį ir iki šiol bene didžiausia A. Brazausko, kaip valstybės vadovo, klaida laikomą Maišiagalos memorandumą dėl Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje, kuriuo galvota pasidalyti povandeninį šelfą su galimais naftos ištekliais. G. Ulmanio papasakota, kad 1995 metų gegužės 20 dieną Prezidentas ir premjeras Adolfas Šleževičius šį vėliau atšauktą dokumentą pasirašė neskaitę ir liepė pasirašyti savo bendraminčiams.

Trumpas, bet įdomus ir Prezidento buvusio asmens sargybinio, disko metiko Virgilijaus Aleknos atsiminimas. Anot V. Aleknos, jis nuolatos jausdavosi nepatogiai, kai A. Brazauskas liepdavo eiti šalia, o ne iš paskos, kaip privalu, mat Prezidentas norėdavo šnekėtis kaip lygus su lygiu.

Kardinolas A. J. Bačkis atvirai papasakojo, kodėl jie su A. Brazausku nebuvo draugai.

Puslapiuose suguldyti ir Prezidento vairuotojo, sekretorės, vertėjos, diplomatų linksmi ir liūdni pasakojimai, nuotykiai.

Knygoje – gausu nuotraukų, kurios niekada anksčiau nebuvo išvydusios dienos šviesos, nes dauguma jų laikytos tiesiog „nepatogiomis“. Štai A. Brazauskas – Vilniuje, „Draugystės“ viešbutyje, kur fotografo Pauliaus Lileikio nuotraukoje jis įamžintas tribūnoje su šviestuvu, tarsi aureole virš galvos.

O štai A. Brazauskas kabina savo portretą prezidentūroje.

Kitoje nuotraukoje – prie restorano „Trys draugai“ stovi trys vienas kitą prilaikydami prezidentai: Valdas Adamkus, Aleksandras Kvasnevskis ir A. Brazauskas. A. Brazauskas, kadais pamatęs šią nuotrauką, V. Kavaliauskui pasijuokė tąsyk vienintelis buvęs formoje...

Paskutinė knygos nuotrauka – prezidentūros koridoriumi nutolstantis Prezidentas. Tarsi atsisveikinantis, išeinantis. Ne iš prezidentūros, o Amžinybėn...

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PRISIMINIMAI: Knygos apie Prezidentą Algirdą Brazauską sudarytojas, žurnalistas Vilius Kavaliauskas sako ne viską sudėjęs į knygos puslapius – medžiagos užtektų ir dar vienai knygai. Susitikime su šiauliečiais dalyvavo ir prisiminimais dalijosi A. Brazausko bendražygis Česlovas Juršėnas.