Posėdžiavo Lietuvos kaimo parlamentas

Atei­ties vi­zi­jos

Pir­ma­sis Lie­tu­vos kai­mo par­la­men­tas su­si­rin­ko 2014 m. balandžio11 d. Kau­ne, A. Stul­gins­kio uni­ver­si­te­te. Kaip skel­bia­ma, tai ne­po­li­ti­zuo­tas vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas, drau­gėn su­bu­rian­tis bend­ruo­me­nių, kai­mo or­ga­ni­za­ci­jų, vie­tos ir ša­lies val­džios at­sto­vus ap­tar­ti kai­mo plėt­ros pro­ble­mas ir jų spren­di­mo bū­dus, pa­si­keis­ti pa­tir­ti­mi, idė­jo­mis ir pra­ktiš­kais pa­ta­ri­mais. Min­tis su­bur­ti Kai­mo par­la­men­tą ki­lo Lie­tu­vos kai­mo bend­ruo­me­nių są­jun­gai, ini­cia­ty­vą pa­rė­mė A. Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas. Už­sie­ny­je to­kie par­la­men­tai jau se­niai bu­vo ne nau­jie­na.

Šį­kart Kai­mo par­la­men­to se­si­jos da­ly­viai iš­klau­sė pra­ne­ši­mus apie Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2014–2020 me­tų pro­gra­mą ir pa­sie­ki­mus. Kal­bė­ta ir apie tai, kas ne­bu­vo iš­girs­ta, nors mi­ni­ma vi­so­se anks­tes­nė­se re­zo­liu­ci­jo­se – se­niū­nai­čio sta­tu­so pa­nai­ki­ni­mą. Pra­ne­šė­jai ban­dė pro­gno­zuo­ti, ku­ria link­me atei­nan­čius dve­jus me­tus ju­dės Lie­tu­vos kai­mas.

Su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­ty­ta šių me­tų va­sa­rį pa­tvir­tin­ta Bal­to­ji kny­ga, jos įgy­ven­di­ni­mas ir pla­nai iki 2030 me­tų. Bal­to­ji kny­ga nu­brė­žė Lie­tu­vos že­mės ūkio bei kai­mo plėt­ros atei­ties vi­zi­ją po 2020 me­tų. Į ją su­dė­ti il­ga­lai­kiai na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos stra­te­gi­niai iš­šū­kiai, už­da­vi­niai ir veiks­mai, ku­riais bus pa­lai­ko­mas kai­mo vie­to­vių gy­vy­bin­gu­mas, di­di­na­mas že­mės ūkio kon­ku­ren­cin­gu­mas, už­tik­ri­na­mas tva­ru­mas, ma­ži­na­mas nei­gia­mas kli­ma­to kai­tos ir ki­tų ri­zi­kos veiks­nių po­vei­kis ir ge­ri­na­mas kai­mo įvaiz­dis bei pa­trauk­lu­mas. Iš­var­din­tos ir prie­mo­nės, skir­tos kai­mo bend­ruo­me­nėms stip­rin­ti.

Ki­tų ša­lių pa­tir­tys

Vieš­nia iš Lat­vi­jos Ani­ta Se­lic­ka pa­si­da­li­no sa­vo ša­lies pa­tir­ti­mi įgy­ven­di­nant 2014–2020 m. LEA­DER pro­gra­mą. Pa­si­ro­do, Lat­vi­jos pro­ble­mos pa­na­šios kaip ir Lie­tu­vos. Ry­go­je ir jos prie­mies­čiuo­se dau­gė­ja gy­ven­to­jų, o kai­me­liuo­se ties pa­sie­niu jų spar­čiai ma­žė­ja. Ir at­ly­gi­ni­mai di­džiau­si Ry­go­je. Ta­čiau Lat­vi­jo­je nu­ma­to­mi di­de­li po­ky­čiai. Vie­nas jų – iš da­bar esan­čių 119 sa­vi­val­dy­bių pla­nuo­ja­ma pa­lik­ti tik 39.

Lek­to­rius iš Pran­cū­zi­jos per skai­pą pri­sta­tė pro­gra­mą „Su­ma­nūs kai­mai“. Jis pa­si­da­li­no ki­tų ES ša­lių ge­rą­ją pa­tir­ti­mi, pa­tei­kė daug įdo­mių ir gra­žių pa­vyz­džių. Įdo­mu bu­vo iš­girs­ti, kad kai ku­rio­se ša­ly­se kai­mų ny­ki­mo pro­ble­ma spren­džia­ma pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms tei­kiant gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jas nuo­to­li­niu bū­du. Ten jau­ni žmo­nės pa­de­da vy­res­nie­siems su­si­pa­žin­ti su in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Vie­no­kiu ar ki­to­kiu bū­du vi­si kai­mo gy­ven­to­jai įtrau­kia­mi į ini­cia­ty­vas dėl kai­mo atei­ties.

Ap­do­va­no­ji­mas plun­giš­kei

Po pie­tų pra­si­dė­jo ant­ro­ji Kai­mo par­la­men­to da­lis – dar­bas gru­pė­se. Plun­gės ra­jo­no bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vės ak­ty­viai jo­se dir­bo ir dis­ku­ta­vo ak­tua­liais kai­mui klau­si­mais. Dis­ku­si­jo­se gi­mė nau­jos idė­jos, sie­kia­my­bės, ver­ti­ni­mai, pa­siū­ly­mai ir pla­nai. Dis­ku­si­jų re­zul­ta­tai bu­vo api­bend­rin­ti ir su­dė­ti į Kai­mo par­la­men­to re­zo­liu­ci­ją, ku­ri bus įteik­ta Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei. Mū­sų ra­jo­no at­sto­vės ne tik dir­bo, bet tu­rė­jo ga­li­my­bę su­da­ly­vau­ti įvai­rio­se edu­ka­ci­nė­se pro­gra­mo­se bei pa­si­mė­gau­ti va­ka­ro pro­gra­ma.

Va­ka­ro pa­bai­go­je ap­do­va­no­ti di­de­lius ir gra­žius dar­bus nu­vei­kę, la­biau­siai prie kai­mo ge­ro­vės kū­ri­mo pri­si­dė­ję žmo­nės. Ne­pas­te­bė­tas ne­li­ko Mi­la­šai­čių kai­mo šei­mų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Rū­tos End­ri­jaus­kie­nės dar­bas. Jai įteik­ta pa­dė­ka už il­ga­me­tę ak­ty­vią veik­lą, ne­nuils­ta­mą rū­pi­ni­mą­si žmo­nė­mis, kad jų gy­ve­ni­mas bū­tų pra­smin­ges­nis ir švie­ses­nis.