Priglausti svetimų vaikų rietaviškiai nenori

Lai­ki­na­sis glo­bė­jas – it gais­ri­nin­kas

Ko­dėl Rie­ta­ve nie­kas ne­su­tin­ka tap­ti lai­ki­nai­siais glo­bė­jais, Ta­ry­bos po­sė­džio me­tu pra­šė paaiš­kin­ti ir Ta­ry­bos na­rys Vik­to­ras Kra­ji­nas.

„O ar pa­tys bent pa­gal­vo­ja­me apie tai, kad ga­lė­tu­me tap­ti lai­ki­nai­siais glo­bė­jais?“ – į klau­si­mą klau­si­mu at­sa­kė me­ras.

Pa­sak Sa­vi­val­dy­bės va­do­vo, prie­žas­čių yra daug. Vie­na jų ta, kad lai­ki­na­sis glo­bė­jas tu­ri bū­ti it bu­din­tis gais­ri­nin­kas. Juk pri­glaus­ti nu­skriaus­tą vai­ką ga­li tek­ti bet ku­rią aki­mir­ką, me­tus vi­sus dar­bus. To­dėl dir­ban­tys žmo­nės nė ne­ga­lė­tų to im­tis – koks darb­da­vys tai to­le­ruo­tų?

Kaip svars­tė A. Čer­nec­kis, gal­būt at­si­ras­tų glo­bė­jais no­rin­čių tap­ti vy­res­nio am­žiaus ne­dir­ban­čių žmo­nių. Ta­čiau ne kiek­vie­nas glo­bė­ju ir ga­li bū­ti. Tam yra įvai­rių ap­ri­bo­ji­mų. Ži­no­ma, ge­riau­sia, kad lai­ki­nai, kol spe­cia­lis­tai tiks­lin­gai dir­ba su vai­ko bio­lo­gi­ne šei­ma, siek­da­mi, kad grįž­ti į ją bū­tų sau­gu, juo rū­pin­tų­si ar­ti­mais ry­šiais su­si­ję žmo­nės. To­kie glo­bė­jai, ži­nan­tys vai­ko cha­rak­te­rį, šiam kel­tų ma­žiau stre­so.

Nė­ra jau taip blo­gai

Ta­čiau si­tua­ci­ja, me­ro ti­ki­ni­mu, nė­ra jau to­kia pra­sta: nė vie­nas vai­kas nė­ra pa­lie­ka­mas gat­vė­je. Iš šei­mų pai­ma­mas jų at­ža­las Rie­ta­vo so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras ap­gy­ven­di­na tam įreng­tuo­se kam­ba­riuo­se. Be to, vai­kų nė­ra pai­ma­ma tiek jau daug – 1, 2, 3, dau­giau­siai yra bu­vę 7 per me­tus.

Rie­ta­vo so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rė Da­nu­tė Ston­čiu­vie­nė at­sklei­dė, kad šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė­je yra du nuo­la­ti­nės glo­bos rei­ka­lin­gi vai­kai, ap­gy­ven­din­ti mi­nė­tuo­se kam­ba­riuo­se. Cent­ras tam tu­ri tri­jų kam­ba­rių bu­tą, čia vi­są pa­rą bu­di jo dar­buo­to­jai.

„Kol kas ty­liai džiau­gia­mės, kad si­tua­ci­ja nė­ra blo­ga. Ta­čiau... ar­tė­ja šven­tės. Jų me­tu ga­li nu­tik­ti vis­ko. Prieš dve­jus me­tus yra bu­vę, kad vai­kus te­ko paim­ti Ka­lė­dų nak­tį“, – kal­bė­jo cent­ro va­do­vė.

Su­tik­tų glo­bo­ti sa­vus

Ji pa­ti­ki­no, kad lai­ki­nų­jų glo­bė­jo ieš­ko­ma nuo­lat ir in­ten­sy­viai: bu­vo daug su­si­ti­ki­mų se­niū­ni­jo­se su gy­ven­to­jais, kvie­čiant tap­ti glo­bė­jais, kal­bin­ti vai­kus glo­bo­ję, bet jau užau­gi­nę bu­vę nuo­la­ti­niai glo­bė­jai, kal­bė­ta­si ir su Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais. Esą in­for­ma­ci­ja sklei­džia­ma vi­sais įma­no­mais ka­na­lais, ta­čiau no­rin­čių­jų lai­ki­nai pri­glaus­ti nu­skriaus­tus vai­kus vis tiek neat­si­ran­da.

O no­rint tap­ti to­kiu glo­bė­ju, rei­kia ir tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti. Vie­nas to eta­pų – spe­cia­lių kur­sų iš­klau­sy­mas. Pa­sak D. Ston­čiu­vie­nės, ne­ma­ža da­lis kal­bin­tų­jų iš­si­gąs­ta bū­tent šių kur­sų, nors nie­ko gąs­di­nan­čio čia nė­ra. To­kius kur­sus tu­ri tei­sę ves­ti ir So­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro dar­buo­to­jos.

Ki­ti kal­bin­tie­ji aiš­ki­no, kad vai­ką mie­lai priim­tų, jei­gu jis tik bū­tų... ar­ti­mas. Sve­ti­mų ma­žai kas no­ri. O juk vai­ką, kar­tais net kū­di­kį, lai­ki­nai pri­glau­dęs ge­ra­da­ris dar­gi tu­ri tu­rė­ti są­ly­gas jį ve­žio­ti į dar­že­lį ar mo­kyk­lą, pri­rei­kus, nu­vež­ti pas gy­dy­to­ją, bend­rau­ti su vai­ko tė­vais, ku­rie, ne­te­kę at­ža­lų, daž­nai jau­čia pyk­tį ir nuo­skau­dą. Be to, lai­ki­nai­siais glo­bė­jais ne­ga­li tap­ti vy­res­ni nei 65-erių su­lau­kę as­me­nys, ne­bent jie su paim­tu vai­ku yra su­si­ję gi­mi­nys­tės ry­šiais.

Ski­ria­mas so­li­dus at­ly­gis

Tap­ti glo­bė­ju nu­spren­dęs as­muo tu­ri tam pa­si­ryž­ti, ati­tik­ti ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ir, ži­no­ma, no­rė­ti ir mo­kė­ti da­lin­tis šir­dies ši­lu­ma su kri­zę pa­ty­ru­siu vai­ku. Im­tis šio dar­bo ga­lė­tų su­vi­lio­ti ir, kaip įvar­di­jo me­ras, tam ski­ria­ma so­li­di su­ma. Sa­vi­val­dy­bė iš sa­vo biu­dže­to kiek­vie­no vai­ko įsi­kū­ri­mui ski­ria 300 eu­rų vien­kar­ti­nę pa­šal­pą, taip pat kas mė­ne­sį mo­ka­mi vai­ko pi­ni­gai (152 Eur), tiek pat už vie­ną vai­ką ten­ka ir glo­bė­jui, ku­ris, be vi­sa to, dar gau­na ir mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą.

Ta­čiau Rie­ta­ve, prie­šin­gai nei kai ku­rio­se ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se, nė­ra nu­ma­ty­ti lau­ki­mo pi­ni­gai. Va­di­na­si, lai­ki­na­sis glo­bė­jas at­ly­gį gau­na tik tuo me­tu, kai yra pri­glau­dęs vai­ką. Be to, rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad vi­si lai­ki­nie­ji glo­bė­jai dir­ba pa­gal in­di­vi­dua­lias su­tar­tis, tai­gi, nuo mi­nė­tų­jų pa­ja­mų tu­ri su­si­mo­kė­ti mo­kes­čius.

Kaip sa­kė D. Ston­čiu­vie­nė, nors lai­ki­nų­jų glo­bė­jų ne­ran­da­ma, nuo sau­sio pir­mo­sios paim­tie­ji vai­kai ir to­liau bus ap­gy­ven­di­na­mi jiems įreng­tuo­se kam­ba­riuo­se. Po tru­pu­tį ju­da ir bend­ruo­me­ni­nių vai­kų glo­bos na­mų pro­jek­tas. Jie Rie­ta­ve tu­rė­tų at­si­ras­ti per pu­sant­rų me­tų.