
Naujausios
Sustiprino mero institutą
Šiuo metu, pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą, meras yra ne tik Savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir Savivaldybės vadovas. Ketvirtadienį gana vieningai, už balsavus 122 Seimo nariams ir 1-am susilaikius, nustatyta, kad naujai išrinkta Taryba bus atstovaujamoji institucija, o meras – vykdomoji institucija.
„Tai nėra naujovė, maždaug trečdalis Europos Sąjungos šalių, kuriose yra tiesiogiai renkami merai, yra toks stiprus meras“, − anksčiau yra sakęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Pagal priimtus pakeitimus, meras planuos Tarybos veiklą, šauks Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, teiks sprendimų projektus, o vėliau juos pasirašys, tačiau nebeteks balsavimo Taryboje teisės. Vis tik jo nuomonė ir balsas išliks svarbūs – merams bus suteikta veto teisė, kuria jiems pasinaudojus Tarybos sprendimai bus grąžinami svarstyti pakartotinai.
Jei Taryba ir antrąkart priims mero netenkinantį sprendimą, šis turės teisę jį skųsti Vyriausybės atstovui.
Nauja ir tai, kad administracijos direktorių skirs pats meras savo vienasmeniu sprendimu (iki šiol ši teisė buvo patikėta Tarybos daugumai). Be to, mero pasirinktas ir paskirtas administracijos direktorius nebeturės pavaduotojo – tokia pareigybė bus panaikinta.
Administracijos direktorius – tik ūkvedys?
Tokia naujoji tvarka, įsigaliosianti kitų metų balandžio 1 d., dabartinio Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio nuomone, garantuos didesnį tandemą tarp administracijos vadovo ir mero.
„Naujasis modelis, reikia pripažinti, gana įdomus ir žada kai kurių esminių pokyčių. Vis tik nedrįsčiau pasakyti, kad dėl to darbo merui bus daugiau, nes ir dabar, nors atstovauju Tarybai, nemažai tenka rūpintis ir administraciniais reikalais“, – kalbėjo A. Klišonis.
Kiek kitokią nuomonę apie naująją tvarką išsakė „Vieningos Plungės“ frakcijos Taryboje seniūnė Vida Bondauskienė. Pasak jos, naujai išrinkti merai turės gerokai per didelius įgaliojimus, o jiems suteikta teisė vetuoti Tarybos sprendimus leis tyčia vilkinti svarbių sprendimų priėmimą. Ypač jei vėl atsitiks taip, kad meras ir Tarybos dauguma atstovaus skirtingoms politinėms jėgoms.
„Mano supratimu, tokie pokyčiai įneš sumaišties, nes sprendimų priėmimas ir vykdymas nebus atskirti. O administracijos direktoriai liks tik kaip ūkvedžiai – visos galios bus sutelktos merų rankose. Duok Dieve rinkėjai į merus išrinks tokį žmogų, kuris sugeba bendrauti ir bendradarbiauti. Jei ne – bus problemų“, – įžvalgomis dalinosi politikė ir pedagogė.
Panašias grėsmes „Žemaičiui“ sakė įžvelgianti ir vicemerė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Plungės taryboje Asta Beierle-Egirdienė.
„Ar neįvyks taip, kad vietoj demokratijos turėsim autokratiją, kai visa galia – tiek sprendimų ruošimo, tiek jų vykdymo – bus vienose rankose?“ – svarstė ji. Politikė pasakojo dieną prieš tai bendravusi su Plungėje apsilankiusia Mendeno miesto delegacija ir iš jos išgirdusi, kad panašus mero įgaliojimų modelis Vokietijoje įtvirtintas jau anksčiau, tad ta prasme Lietuva eina senųjų demokratijų keliu.
„O mums ta naujoji tvarka dar atrodo neįprasta, bet gal ir pasiteisins, – svarstė vicemerė. – Nes dabartinis modelis turi ir nemažai trūkumų. Matome, kokia situacija Plungėj, kur meras atstovauja vienai politinei jėgai, valdančioji dauguma – kitai. Dėl to Taryboje kartais kyla tokių diskusijų, kad, žinot, pasidaro net neįdomu klausytis. Ginčijamasi vien dėl to, kas gražesnis, kas geresnis ar garsiau kalba. Žmonės pyksta dėl tokių rietenų. O reikėtų, kad visi vienam laive sėdėtume ir viduj išsidiskutavę priimtume miestui, rajonui naudingus sprendimus.“
Planai dėl rinkimų – puse lūpų
Mūsų rajono politinių lyderių „Žemaitis“ teiravosi ir to, ar jie jau yra apsisprendę dėl dalyvavimo kitų metų pavasarį vyksiančiuose mero rinkimuose.
Šį klausimą išgirdęs A. Klišonis neskubėjo atskleisti visų kortų. „Nepatikėsite, bet dar nesu priėmęs sprendimo. Visokių pamąstymų yra. Nori nenori, bet ta dabar Taryboje tvyranti įtampa, užsipuldinėjimai duoda savo. Aš esu į rezultatą orientuotas žmogus, todėl tie apsišaudymai nėra malonūs. Jie atima daug laiko, o jo niekas negali kompensuoti“, – mintimis dalinosi A. Klišonis.
Ir pridūrė, kad nepaisant to, 8-eri pastarieji metai, prabėgę einant mero pareigas, atnešė tam tikrą patirtį ir įdirbį, kurių nesinori nubraukti lengva ranka.
Skirtingai nei meras, neatskleidęs savo planų, jo pavaduotoja A. Beierle-Eigirdienė sakė sprendimą dėl būsimųjų mero rinkimų priėmusi jau prieš kurį laiką. „Tikrai nebedalyvausiu. Du kartus kėliau savo kandidatūrą į merus ir, manau, jau gana, reikia duoti progą pasireikšti jaunesniems. Ir dabar tarp politikų Plungėj matom tam tikrą kartų kaitą, vyksta atsinaujinimas ir tai yra gerai, reikia tą palaikyti. O man, žinot, metas pasitraukti į šalį. Kad žmonės nesakytų – ir vėl ta Beierle...“ – šypsojosi politikė.
Paklausta, ar nujaučia, tarp ko šįkart vyks aršiausia kova dėl mero kėdės, vicemerė pavardžių neįvardino, tačiau sakė, kad didelių staigmenų čia tikėtis nereikia – jau dabar gana akivaizdūs tam tikri lyderiai.
„Tai bus patys sunkiausi rinkimai Plungei“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Plungės skyrius praėjusią vasarą išsirinko naują pirmininką – juo paskirtas Tarybos narys Adomas Zamulskis. Iki tol šiam skyriui vadovavusi A. Bierle-Eigirdienė neslėpė, kad būtent jam bus siūloma kelti savo kandidatūrą į rajono merus, bet ar sutiks – kol kas neaišku.
Šito „Žemaitis“ paklausė paties A. Zamulskio. Šiuo metu užsienyje atostogaujantis politikas telefonu sakė kol kas dar nesantis šimtu procentų apsisprendęs, ar dalyvaus mero rinkimuose.
„Šiandien dar negaliu to pasakyti. Jei skyrius siūlys mano kandidatūrą – ačiū jam, bet savo ketinimų kol kas dar neįvardinsiu“, – sakė Tarybos narys. Ir pridūrė su dideliu susidomėjimu laukęs, kokį sprendimą priims Seimas – kokius įgaliojimus suteiks merams. O priimtąjį nutarimą pavadino ydingu.
Politiko įsitikinimu, Seimo patvirtintas naujasis modelis ilgainiui sukels didžiulį chaosą savivaldybėse, o tokia situacija, kokia po pastarųjų rinkimų susiklostė Plungėje, kuomet meras atstovauja ne valdančiajai daugumai, o opozicijai, įsigaliojus naujajai tvarkai atneš dar didesnę sumaištį ir ilgainiui paralyžiuos savivaldybių darbą.
„Praeis keleri metai ir pamatysim, ar tas modelis pasiteisins. Bet, mano nuomone, bus kelis kartus blogiau nei yra dabar, mat merai turės veto teisę, kas jiems leis mėnesių mėnesius vilkinti sprendimus. Viršų ims ambicijos, o ne kažkoks racionalus mąstymas. Bijau būti tuo bloguoju pranašu, bet ateinantys rinkimai Plungei bus patys sunkiausi“, – prognozuoja A. Zamulskis.
Pasak jo, belieka tikėtis, kad naujai išrinkti tiek meras, tiek Tarybos dauguma bus tos pačios politinės pozicijos, vieno matymo. Esą tai – pačių rinkėjų rankose, mat kiekvienas rinkimų dieną turėsime savo valią išreikšti dviejose biuleteniuose: viename žymėsime pasirinktą kandidatą į merus, kitame – į Tarybą renkamą partiją ar rinkimų komitetą. Todėl kiekvienas rinkėjas turėtų gerai apgalvoti, ar palaikomų kandidatų į merus ir į Tarybą politinės pažiūros neprieštarauja vienos kitoms, ar renkami asmenys gebės suvienyti jėgas ir darniai dirbti rajono labui.
„O jei vėl susiklostys taip, kaip yra dabar, kada matome norą vien tik politikuot ir demonstruot savo politinę jėgą... Jei aš pats atsidursiu tokioj situacijoj, kai reikės rinktis, jau dabar nebijau pasakyti – mielai pasitrauksiu iš tos arenos“, – kalbėjo politikas.
„Nesam oficialiai paskelbę, bet...“
„Vieningos Plungės“ rinkimų komitetas per praėjusius merų rinkimus buvo iškėlęs V. Bondauskienės kandidatūrą. Pedagogės teiravomės, ar ji ryšis rinkiminėje kovoje dalyvauti dar kartą.
„Tikrai ne, – nė sekundės nedvejojusi atsakė V. Bondauskienė. – Turi ateiti jauni politikai. Be to, po praėjusių rinkimų man likę tam tikrų nuoskaudų, kai nusilaužus koją tau palinkima nusilaužti dar ir snapą...“ –
prisiminė nelinksmą patirtį, kada 2019 m. žiemą, visai prieš pat rinkimus, slidžiame kelyje moteris patyrė traumą ir vėliau gydėsi kojos lūžį.
Paklausta, kam šįkart perleisianti galimybę dalyvauti rinkiminėje estafetėje, V. Bondauskienė sakė pavardės neįvardinsianti, bet neslėpė ir to, kad kandidatą į merus „Vieninga Plungė“ jau yra išsirinkusi. „Nesam šito dar oficialiai paskelbę, bet turbūt suprantate, ką turėjau omeny sakydama, kad turi ateiti jaunas žmogus“, – pridūrė ji.
Ir iš tikrųjų Plungėje jau niekam ne paslaptis, kad mesti pirštinę antrą kadenciją bebaigiančiam merui A. Klišoniui ruošiasi dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, ne taip seniai išrinktas visuomeninės organizacijos „Vieninga Plungė“ pirmininku. Ir nors jis pats apie savo ketinimus siekti mero kėdės nė sykio nėra pranešęs, pastaruoju metu itin išaugęs jos aktyvumas viešojoje erdvėje, ypač – socialiniuose tinkluose, neleidžia abejoti, kad tokiu būdu siekiama sukaupti politinių dividendų, kas naujam veidui politikoje (2019 m. M. Kaunas dirbti į Savivaldybę atėjo iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistemos) – labai svarbu, ypač ruošiantis rinkimams.
Pakalbinti paties M. Kauno tuo klausimu „Žemaičiui“ nepavyko – administracijos direktorius šiuo metu atostogauja. Tačiau apie jo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose anksčiau ar vėliau neabejotinai išgirsime.