Teisme – pastogę suteikusią moterį apšvarinęs plungiškis

Stai­ga pra­turtė­jo

Kaip nu­statė teis­mas, plun­giš­kis pro neuž­ra­kin­tas du­ris pa­te­ko į na­mo šei­mi­ninkės, iš­nuo­mo­ju­sios jam ir su­gy­ven­ti­nei gy­ve­namąjį plotą, kam­barį ir iš sek­ci­jos pa­vogė dėžutė­je lai­ky­tus 8 040 eurų.

Ka­da tiks­liai sve­ti­muo­se na­muo­se pa­si­dar­ba­vo il­ga­pirš­tis, nėra aiš­ku, bet Var­ka­liuo­se gy­ve­nan­ti mo­te­ris pi­nigų pa­si­ge­do šių metų va­sa­rio mėnesį, kai grįžu­si iš mies­to nu­sprendė į dėžutę, ku­rio­je laikė san­tau­pas, pa­si­dėti ir par­si­neštą pen­siją. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog įta­rimų ki­lo vos tik pa­ėmus minėtą dėžutę į ran­kas – ji pa­si­rodė per­ne­lyg leng­va, nors jo­je turė­jo būti į rau­doną voką su­dėti 3 tūkst. eurų ir dar apie 5 900 eurų, su­dėtų į baltą voką.

Namų šei­mi­ninkės spėlionės pa­si­tvir­ti­no – dėžutė­je ji be­ra­do vos 860 eurų. Kitų, ku­rių da­lis bu­vo pa­lik­ti ve­lio­nio vy­ro, o li­ku­sie­ji gau­ti par­da­vus au­to­mo­bilį, ne­bu­vo nė kva­po. Mo­te­ris iš pra­džių nė ne­nu­manė, kas ją galė­jo ap­vog­ti, nes apie na­muo­se lai­ko­mus pi­ni­gus ji nie­kam ne­bu­vo pa­sa­ko­ju­si.

Nuo­mi­nin­kai, norė­da­mi pa­tek­ti į jos gy­ve­namąją erdvę, turė­jo pe­rei­ti per jos vir­tuvę, o to mo­te­ris teigė nie­ka­da ne­ma­čiu­si. Be to, sa­vo kam­barį var­ka­liškė, at­si­kraus­čius nuo­mi­nin­kams, esą vi­sa­da ra­kin­da­vo. Tie­sa, sykį mo­te­ris ti­ki­no pa­si­ge­du­si rak­to, bet ta­da pa­manė, kad pa­ti kur jį nu­ki­šo.

Įtar­ti­nai pa­si­rodė ir tai, kad į nuo­mo­ja­mus kam­ba­rius priim­ti su­gy­ven­ti­niai ėmė vieną po ki­to pirk­ti bal­dus: dvi­gulę lovą, ko­modą, kūdi­kio lo­vytę, žaislų. Vis­kas esą bu­vo per­ka­ma nau­ja, nors prie­š tai po­ra ne­galė­jo pa­si­gir­ti turį pi­nigų, net ma­šiną jiems esą nu­pir­ko P. P. mo­ti­na.

Taip, narp­lio­jant pi­nigų din­gi­mo is­to­riją, siū­lo ga­las at­vedė prie nuo­mi­ninkų. Paaiškė­jo, kad būtent P. P. pa­vogė iš var­ka­liškės dau­giau nei 8 tūkst. eurų. Ant minė­tos dėžutės bu­vo likę jo pirš­to at­spaudų.

Ir vi­sai ne­keis­ta, kad plun­giš­kis su­si­gundė sve­ti­mais pi­ni­gais. Dėl va­gys­tčių jis jau bu­vo turėjęs rei­kalų su teisė­sau­ga, ne kartą teis­tas ir už plėši­mus, už tur­to su­nai­ki­nimą ar su­ga­di­nimą. 2015-ai­siais P. P. už sa­vo „žyg­dar­bius“ net bu­vo pa­si­ųstas į be­langę, iš ku­rios lyg­ti­nai pa­leis­tas 2019-ai­siais.


Pi­ni­gus iš­taškė vie­nas

Pe­čius už­gu­lus rim­tiems įta­ri­mams, P. P. iš pra­džių bandė neig­ti sa­vo kaltę dėl pa­vogtų pi­nigų. Nors vy­ras pri­si­pa­ži­no kišęs nosį į na­mo šei­mi­ninkės sek­ciją, ta­čiau neigė ėmęs pi­ni­gus. Pa­sa­ko­jo, kad jo dėmesį pa­traukė tik al­ko­ho­li­nių gėrimų bu­te­liai, bet ir jų ne­ėmė.

Pa­pil­do­mai ap­klau­sia­mas plun­giš­kis at­gai­vi­no sa­vo at­mintį ir pa­sa­ko­jo, kad jo dėmesį pa­traukė ne tik al­ko­ho­lis, bet ir sek­ci­jo­je bu­vu­si dėžutė. Ją ati­daręs ra­do pi­ni­ginę, o jo­je – pi­ni­gus. P. P. aiš­ki­no juos ke­tinęs pa­dėti at­gal, ta­čiau ne­tru­kus pa­matė to­je pa­čio­je dėžutė­je esantį rau­doną voką, pra­vėręs jį ap­ti­ko dar pi­nigų. Ta­da nu­tarė vi­sus eu­rus su­si­grieb­ti ir sek­ci­jo­je pa­lik­ti tuš­čią dėžutę.

P. P. suokė ne­skai­čiavęs, kiek pi­nigų su­si­rin­ko, ta­čiau sakė, kad jų iš­ties bu­vo daug. Pra­turtėjęs jis nu­tarė va­žiuo­ti iš namų ir leis­ti pi­ni­gus. Tik neatsk­leidė, kur juos iš­taškė. Il­ga­pirš­tis ti­ki­no drau­gei apie „lobį“ nie­ko ne­sakęs ir vie­nas juo mėgavę­sis, jo­kių baldų už juos ne­pirkęs ir skolų nea­ti­davęs.

Va­gi­šius gailė­jo­si ap­šva­rinęs var­ka­liškę ir žadė­jo jai grąži­ni pa­vogtą pi­nigų sumą. Dalį jos – 2 200 eurų – vy­ras spėjo grąžin­ti iki teis­mo ver­dik­to. Li­ku­sius pi­ni­gus sakė ati­duo­sian­tis da­li­mis, net su­si­ta­rimą su ap­vogtą­ja pa­si­rašė. Tą pa­tvir­ti­no ir var­ka­liškė.

Narp­lio­jant va­gystės de­ta­les bu­vo ap­klaus­ta ir P. P. su­gy­ven­tinė, tei­gu­si, jog tik­rai apie jo­kius pa­vog­tus pi­ni­gus ne­ži­no­ju­si ir jų ne­ma­čiu­si. Mo­te­ris neigė ir su su­gy­ven­ti­niu pir­ku­si nau­jus bal­dus. Esą vi­si jie – do­va­no­ti, tik lo­vytė – nau­ja, bet ją mo­te­ris aiš­ki­no pir­ku­si iš už dek­retą gautų pi­nigų.


Ap­ri­bo­jo laisvę

Šią bylą Plungės apy­linkės teis­mas už­baigė baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu, ku­riuo P. P. pri­pa­žin­tas kal­tu ap­vogęs var­ka­liškę. Už tai jam skir­ta treč­da­liu su­ma­žin­ta laisvės ap­ri­bo­ji­mo bausmė aš­tuo­niems mėne­siams, įpa­rei­go­jant visą šį lai­ko­tarpį da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je ir tęsti darbą bei neat­ly­gin­ti­nai per 4 mėne­sius iš­dirb­ti 150 va­landų svei­ka­tos prie­žiū­ros, so­cia­li­nių pa­slaugų įstai­go­se ar ne­vals­ty­binė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, ku­rios rūpi­na­si se­ny­vo am­žiaus as­me­ni­mis, ne­įga­liai­siais ar ki­tais pa­gal­bos rei­ka­lin­gais žmonė­mis.

Taip pat bu­vo pa­tvir­tin­tas plun­giš­kio ir var­ka­liškės su­si­ta­ri­mas dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo, ku­riuo P. P. įsi­pa­rei­go­jo grąžin­ti li­ku­sius 5 840 eurų, pirmą įmoką at­lie­kant jau šių metų spa­lio mėnesį.

Vy­rui išaiš­kin­ta, kad ne­su­tik­da­mas su teis­mo baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu pa­skir­ta baus­me, per ke­tu­rio­li­ka dienų nuo do­ku­men­to ga­vi­mo die­nos jis tu­ri teisę pa­duo­ti teis­mui pra­šymą su­reng­ti by­los nag­rinė­jimą teis­me. Jei kal­ti­na­ma­sis šia tei­se ne­pa­si­nau­do­ja, teis­mo baud­žia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­teisė­ja ir yra ne­skund­žia­mas.