Būkime atsargūs

Ma­ne vi­sa­dos ža­vi tie žmonės, ku­rie no­ri ir su­ge­ba tą pa­da­ry­ti ir nu­vi­lia tie, ku­rie reiš­kia kie­ta­kak­tišką, vien­pu­sišką po­žiūrį, daž­nai sle­piamą po fra­ze „ma­no nuo­monė“. De­ja, to­kių taip pat daug.

Šį kartą šios ap­raiš­kos la­bai bu­vo ma­to­mos ver­ti­nant pa­sku­tinį TSRS pre­zi­dentą, pa­lai­dotą pra­ėju­sią sa­vaitę. Mūsų vald­žios eli­tas su­sku­bo pra­neš­ti: „M. Gor­ba­čio­vas nie­ka­dos lie­tu­vių ne­bus ger­bia­mas“. Šią ži­nią vi­si išt­rans­lia­vo pa­puoš­da­mi kūry­bin­gais pa­ly­gi­ni­mais bei epi­te­tais. Sup­ran­ta­ma, kad to­kio ver­ti­ni­mo jis nu­si­pelnė dėl ne­dvip­ras­miš­ko vaid­mens 1991 m. sau­sio 13-osios žu­dynė­se.

Džiu­giai ma­ne nu­ste­bi­no tai, kad dau­gu­ma ko­men­ta­to­rių ir kas­die­nių feis­bu­ko veikėjų su­gebė­jo kur kas įvai­ria­pu­siš­kiau pa­žvelg­ti į tą žmogų, į jo veiklą tiek Lie­tu­vos by­lo­je, tiek pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Da­žnai jų ko­men­ta­rai rėmėsi šio as­mens veik­los mūsų ša­lies iš­si­va­da­vi­mo is­to­ri­jo­je ver­ti­ni­mu, pa­teik­tu vald­žios at­stovų, bet ne­bu­vo pa­mirš­ti ir Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos, Ber­ly­no sie­nos griu­vi­mo, „per­tvar­kos“ bei ki­ti as­pek­tai. Pa­gal­vo­jau: ot, kad taip vi­sur, vi­sa­da ir ga­na kultū­rin­gai...

Ki­tas vien­pu­siš­ko ver­ti­ni­mo pa­vyz­dys šią sa­vaitę bu­vo Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­tinės kovų re­zul­ta­tai Eu­ro­pos čem­pio­na­te. Pir­mo­sios trys rung­tynės bu­vo pra­laimė­tos, todėl gre­tos tų sir­ga­lių, ku­rie nu­si­vylė ir ėmė peik­ti žaidė­jus, tre­ne­rius, fe­de­ra­ciją, teisė­ja­vimą ir vi­sus ki­tus, la­bai išau­go. Ži­no­ma, li­ko ir tų, ku­rie iki ga­lo stovės sir­ga­lių po­zi­ci­jo­je.

Už­te­ko prancūzų pa­gal­ba ir sa­vo ko­vin­gu­mu rung­tynė­se su Veng­ri­ja at­gau­ti viltį pa­tek­ti į at­krin­tamą­sias var­žy­bas, vėl pir­mie­ji pe­si­mis­tai su­grįžo į kar­ščiau­sių gerbėjų gre­tas. Nuo to nie­kam blo­giau neat­si­ti­ko, bet juk keis­tas toks kas­va­lan­di­nis po­zi­ci­jos kai­ta­lio­ji­mas. Ypač jei tai da­ro­ma ver­ti­nant at­ski­ro žmo­gaus ar grupės veiklą. Taip ir no­ri­si pa­sa­ky­ti, jog būtu­me at­sargūs.

O krep­ši­nin­kai ke­ly­je link me­da­lių. Sėkmės.