Naujausios
Rotinėnuose rado, ko ieškojo
Pirmasis Rotinėnų bendruomenės pirmininkas – nevietinis. Į Rotinėnus, žmonos Vaidos gimtinę, atsikėlė prieš penkerius metus. Kuo miestietį, klaipėdiškį, patraukė Rotinėnai? Naujai susikūrusiai šeimai, susipažinusiai uostamiestyje, reikėjo nuspręsti, kur įleis savo šaknis ir kurs ne tik savo, bet ir savo vaikų gyvenimo istoriją.
Abiem su žmona miesto šurmulys, nuolatiniai mašinų kamščiai buvo nusibodę, be to, abu labai mėgsta gamtą, todėl ir nusprendė, kad šeimos pamatus statys čia, Rotinėnuose. Be to, Vaida šiam kaimui, kurio takeliais maža pati bėgiojo, turėjo daug sentimentų. Šambariai nori, kad gamtos apsuptyje, o ne ant asfalto, augtų ir jų vaikai. Šiuo metu šeima augina pusantrų metukų Vasarį, kuriam grynas kaimo oras – tik į naudą.
O Rotinėnų atokiu kaimu nepavadinsi. Iki Žemaičių Kalvarijos centro – vos trys kilometrai, tad problemų vaikui netoli namų surasti darželį nebus, kaip ir vėliau, paaugusiam, – mokyklą. Abiem Šambariams ir į darbus važiuoti šimtus kilometrų netenka. Romas turi sukūręs savo verslą ir medžio apdirbimo staklės gaudžia jo paties sodyboje. Žmona Vaida, pedagogė, dirbti važinėja į Žemaičių Kalvariją ir Platelius. Gretimame miestelyje dirba darželyje, o Plateliuose – daugiafunkciame centre.
Gyvenimu kaime sutuoktiniai nesiskundžia. Čia patinka. Tačiau atsikėlę ėmė matyti, kad dar būtų galima daug ką pakeisti, kad dar daug ko trūksta. Taip manė ir kiti naujakuriai. Kad reikia pokyčių, neprieštaravo ir senbuviai. Šitaip, mintis po minties, susirinkimas po susirinkimo, ir gimė Rotinėnų bendruomenė.
Susibūrus į komandą – lengviau
Visoje Lietuvoje jaunų bendruomenės narių, ne tik pirmininkų, yra labai mažai. „Džiaugiamės kiekvienu, nes juos įtraukti į bendruomeninę veiklą nėra taip paprasta“, – kalbėjo Plungės rajono bendruomenes telkiančios asociacijos „Plungės kraštas“ pirmininkė Rima Jokubauskienė.
O R. Šambario ilgai raginti įsitraukti į kaimo reikalus nereikėjo. Tiek jo, tiek kitos Rotinėnuose naujai įsikūrusios šeimos netrukus pačios ėmė suvokti, kad, norint gražinti savo kaimą, iniciatyvos reikia imtis patiems. Vienas mažai pajėgsi, ilgainiui išsisemsi, pavargsi, o turint visą komandą, jau galima judėti į priekį.
Ko reikėtų Rotinėnams? Asfaltuoti žvyrkelius, laisvalaikio ir pramogų erdvės, kur galėtų ne tik krykštauti vaikai, bet ir laiką prasmingai leisti suaugusieji, paaugliai, vyresnio amžiaus rotinėniškiai. Miestuose tokių erdvių yra, o kaime, kur žaliuoja pievos, jų nerasi.
Būtent tokios visiems sueiti reikalingos vietos, traukos objekto Rotinėnuose trūksta. Dar reikėtų daugiau renginių: jie sutelkia žmones, šie ima bendrauti tarpusavyje. O bendravimas teikia daug džiaugsmo.
Šitaip viską, tartum kokią rinkiminę programą, mums išdėstė R. Šambarys. Ir atviravo, kad būti pirmininku nesiveržė. Žinoma, žmonių pasitikėjimas džiugina, bet vadovavimas bendruomenei reikalauja daug atsakomybės ir ne mažiau laiko. Tačiau vis tiek sutikęs.
„Visai netyčia taip išėjo. Dar ankstesniuose susirinkimuose, kai bendruomenės nė nebuvo, buvau mestelėjęs keletą idėjų, ką reikėtų kaime keisti. Tad per rinkiminį susirinkimą mane ir pasiūlė. Sutikau“, – pasakojo.
Pamėgo jaunos šeimos
Rotinėnuose nėra tuščių trobų. Ir tai stebina. Dabar daug kaimų, kuriuose apie kažkada čia gyvenusius žmones liudija tik likę trobesiai užkaltais langais ar tik sodybų pamatai. Tačiau Rotinėnuose to nepamatysi. Senas sodybas, pastatus perka naujakuriai, dažnai – jaunos šeimos.
„Jaunų šeimų Rotinėnuose yra gal penkios, – džiaugiasi ir bendruomenės pirmininkas. – Kaimas jaunėja, žmonės tampa aktyvesni.“
Aktyvieji, matyt, tuoj prikalbino ir kitus. Net ir tada, kai bendruomenės nebuvo, rotinėniškiai rinkdavosi pasitarti, rengė šventes. O jas kaimo gyventojai, pasirodo, mėgsta, noro dalyvauti turi. Anot R. Šambario, senyvo amžiaus gyventojams ateiti dar būna kažko nedrąsu. Bet mokėk pakviesti, įtraukti – tuomet ir laimingi, ir dėkingi jie būna.
Bendruomenės pirmininkas pasidžiaugė, kad per šventes gyventojai patys daro dekoracijas, o rudenėlio šventės metu net trijų rūšių košių privirė. Vaikai lakstė lauke, suaugusieji tuo metu ir rimtus reikalus aptarė, ir visi kartu koše vaišinosi.
Smagu būtų turėti ir tradicinę kaimo šventę, bet bendruomenė tik ką susikūrė, dar spės ir ją surengti, ir kitų sugalvoti.
Prašys pagalbos
Dėl to, kad Rotinėnuose dažniau pasigirstų švenčių šurmulys, kad problemos, visiems prisidedant, būtų sprendžiamos lengviau ir greičiau, bendruomenė ir susikūrė.
„Kartais nesinori zyzti, eiti kažkur prašyti padėti. Todėl reikia iniciatyvą imti į savo rankas, daryti patiems“, – įsitikinęs R. Šambarys.
Taip manančiųjų Rotinėnuose – bent 6–7 šeimos. Jos sudaro bendruomenės aktyvą. Pas vieną iš kaimo gyventojų susirenkantys bendruomenės nariai svarsto, kokie būtų pirmieji bendruomenės žingsniai ir į kurią pusę žengti.
„Tų minčių yra daug. Bet pradėti reikia nuo mažesnių darbų. Jei jie pavyks, bus tramplinas ir didesniems darbams“, – dėsto R. Šambarys.
Pradėti vadovauti bendruomenei, dar neturinčiai jokio „stuburo“, – rimtas žingsnis. Reikia stoti į kelią, kuriame dar nėra jokių vėžių. Todėl rotinėniškiai tuomet, kai jau imsis rengti projektus, ketina tartis, pagalbos prašyti R. Jokubauskienės. Vėliau, mano, įsivažiuos ir patarimo iš šalies reikės mažiau.
