Vakarykštės sriubos šaukštai

Ne­la­bai kam rūpi, kur ta­ria­mos ri­bos, ne­svar­bu, kad uk­rai­nie­čiai kas­dien pa­si­stūmėja to­se te­ri­to­ri­jo­se po 20–30 ki­lo­metrų į prie­kį, kad tarp­tau­tinė bend­ri­ja vie­nu bal­su sa­ko, jog tos te­ri­to­ri­jos nie­ka­dos ne­bus pri­pa­žin­tos Ru­si­jai. Bet ši su­tvarkė ir vis­kas. Bus ga­li­ma pre­zi­den­to 70 metų gim­ta­dienį švęsti. Keis­ti vis keis­tes­ne tam­pan­čios ša­lies vi­siš­kai ne­paaiš­ki­na­mi pre­zi­den­to poel­gių vin­giai.

Ki­tas taip pat iš pra­ėju­sios sa­vaitės užsilikęs sriu­bos-birz­ga­lo šaukš­tas – kal­bos apie Ru­si­jos ke­liamą bran­duo­linę grėsmę. Nie­kas tų kalbų ne­pa­lei­do, jas V. Pu­ti­nas be­veik tie­sio­giai iš­sakė pa­ts. Va, spe­cia­lis­tams ir ko­men­ta­to­riams vėl at­si­ra­do nau­ja te­ma­ti­ka. O anas džiau­gia­si: pa­siekė to, ko norė­jo.

Vi­si kal­ba, o kai kas net bi­jo. Girdė­jau pa­si­sa­kant ir tuos, ku­rie kaž­ka­da kaž­kur tar­na­vo ir pa­sa­kas apie neiš­pa­sa­ky­tos ga­lios gink­lus bu­vo girdėję. Tik­riau­siai tie gink­lai ir yra baisūs, kaip ir jų pa­va­di­ni­muo­se nau­do­ja­mas ter­mi­nas „pa­sku­tinės teis­mo die­nos gink­luotė“. Tik to­kius gink­lus jau su­kūrė ir ki­tos vals­tybės, ir daug net Lie­tu­vos žmo­nių yra juos matę. Tad at­sa­kas tik­rai būtų, o tai ir stab­do bet kurį drąsuolį.

Dar vie­nas šaukš­tas su pra­ėju­sios sa­vaitės sriu­ba – ener­ge­ti­kos ir kainų pro­ble­mos. No­ri­me, ne­no­ri­me, bet šil­dy­mo se­zo­nas bus pra­de­da­mas, lau­ke tems­tant elekt­ros lem­pu­tes turė­si­me ži­bin­ti, mais­to pro­duk­tus pirk­ti, o kaž­ko nau­jo ir ge­ro ne­gir­di­me. Ne­bent tą, kad švedų įmonės su mu­mis virš­pel­niais da­lin­sis. Nors man tai pa­na­šiau į pa­saką „Tam davė, tam davė, o tam ne­be­li­ko“. Na, ne­bent ža­da­mas nau­jo biud­že­to pro­jek­tas nu­ste­bintų.

Žiauk­čio­jan­tiems nuo to kas­die­nio vi­ra­lo ban­dy­ta įsiū­ly­ti šaukš­telį de­ser­to – jau im­ta kalbė­ti apie būsi­mas kalė­di­nes eg­les bei šven­tes. Bet ir čia ne­vil­tis, skai­čiuo­ja­ma, kiek gi tos šven­tinės puoš­me­nos at­sieis. Aki­vaiz­du – la­bai bran­giai. Tad gin­čy­kitės, tau­tie­čiai, kol de­ser­tas prarūgs.