
Naujausios
Po metų pasigedo aiškumo
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prašymo įvertinti, ar A. Martusevičiui teisėtai išmokėta išeitinė kompensacija, sulaukė rugsėjo pabaigoje į posėdį susirinkus Savivaldybės tarybai.
„Nebesinori kalbėti apie ligoninės buvusias problemas, bet kiekvieną kartą, kada apsilankau joje, iš kolektyvo vis išgirstu tą patį klausimą, į kurį neturiu atsakymo – dėl išeitinės kompensacijos A. Martusevičiui, buvusiam direktoriui. Vieni aiškina viena, kiti – kita. Norisi galų gale gauti atsakymą, nes tie pinigai ligoninei tikrai šiai dienai yra reikalingi“, – tąsyk kalbėto Tarybos narys Adomas Zamulskis.
Likę Tarybos nariai tam neprieštaravo, tad jau netrukus minėtoji tarnyba pradėjo ribotos apimties patikrinimą, o spalio pabaigoje vėl į posėdį susirinkusi Taryba išgirdo jo išvadas. Jas pristačiusi kontrolierė Danutė Jarašiūnienė priminė, kad A. Martusevčius iš pareigų atleistas šalių susitarimu, išmokant jam 6-ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (28 631, 94 Eur) ir 6 203,59 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Pasak kontrolierės, darbo kodeksas nedraudžia išmokėti tokio dydžio kompensaciją, dėl kurios susitaria šalys, tačiau jis nurodo ir tai, kad darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. O sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantis Sveikatos apsaugos įstatymas nurodo, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujantiems darbuotojams, su kuriais darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, gali būti išmokamos ne didesnės kaip trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos.
Iniciatyva – į ligoninės rankas
„Taigi mūsų tarnybos išvada ta, kad 6-ių mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija buvo išmokėta neteisėtai ir yra 3-jų mėnesių permoka, kuri sudaro 14 315 eurų 97 centus“, – konstatavo D. Jarašiūnienė.
Ji paviešino ir tai, kad mero potvarkį dėl išeitinės kompensacijos A. Martusevičiui skyrimo praėjusių metų rugpjūtį vertino Savivaldybės kalbos tvarkytoja, gydytoja, teisininkė bei administracijos direktorius. Esą pastarasis vienintelis nurodė nesutinkantis su kompensacijos išmokėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui ir galiojant teismo nutarčiai dėl A. Martusevičiaus nušalinimo nuo darbo, o kiti specialistai jokių pastabų neturėjo.
Išgirdę tai Tarybos nariai teiravosi, kokie kiti žingsniai, kaip susigrąžinti permoką? Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Vytautas Tumas paaiškino, kad dėl žalos atlyginimo į buvusį vadovą turėtų kreiptis pati ligoninė, mat išeitinė išmokėta iš jos biudžeto. „Mano supratimu, tą galima padaryt teikiant teismui ieškinį. O bus tai padaryta ar ne, priklauso jau nuo ligoninės vadovybės“, – kalbėjo jis.
„Netikiu, kad jis buvo iniciatorius“
„Šis įvykis tarp ligoninės darbuotojų tikrai sukėlė didžiulį rezonansą. Yra tokių, kurie pradirbę daug metų negauna nė trijų mėnesių išeitinių, o čia buvo tokia išmoka padaryta. Bet, antra vertus, su kolega Antanu mes esam daug bendradarbiavę ir gerų darbų padarę. Tik visą laiką stebindavo, kad visi ligoninės pirkimai, tiek medicininės įrangos, tiek asmens apsaugos priemonių, būdavo daromi aukštesnėm kainom nei rinkos. Ir tikrai netikiu, kad jis buvo iniciatorius, jog įvyktų tokie konkursai“, – ginti buvusio vadovo stojo Tarybos narys Raimondas Doviltis.
Bet daugiau norinčiųjų užstoti kyšius ėmusį buvusį ligoninės direktorių neatsirado, o Tarybos narys Rimas Dužinskas sakė suskaičiavęs, kad už tą permoką buvo galima išlaikyti visus metus pusantro etato slaugytojo.
„Ar jus, mere, suklaidino, ar jūs turėjot kokią motyvaciją išmokėti būtent tokią išmoką?“ – teiravosi jis.
Atsakydamas A. Klišonis akcentavo, kad mero potvarkius rengia ne pats meras, bet Savivaldybės administracijos darbuotojai. „O esminis argumentas, dėl ko aš pasirašiau šį potvarkį, buvo Savivaldybės teisininkės viza, – pabrėžė jis. – Taip, buvo padaryta tam tikra klaida, buvo pražiopsojimas galbūt ir mano, bet vis tik kai atitinkami žmonės, kurie turi teisinį išsilavinimą, vizuoja tokį dokumentą ir vizuoja be pastabų, tai yra tam tikra garantija vadovui, kuris deda parašą. Šiuo atveju ta garantija nebuvo vykusi.“
Žodžio paprašęs administracijos direktorius Mindaugas Kaunas kalbėjo, kad vis dar nėra aišku, ar A. Martusevičius į kišenę įsidėjo tik tą kompensaciją, kuri jam buvo išmokėta mero potvarkiu. Kaip žinia, be direktoriaus pareigų jis ligoninėje turėjo ir kitas – chirurgo-echoskopuotojo, tad esą nežinia, ar išeitinės negavo atsisakydamas ir šio darbo.
Viliasi susitarti gražiuoju
Dar kiek padiskutavę Tarybos nariai sutarė įpareigoti ligoninės dabartinį vadovą Remigijų Mažeiką imtis veiksmų, kad minėti 14 315 eurų būtų išieškoti iš buvusio vadovo A. Martusevičiaus.
Pirmadienį „Žemaičio“ kalbintas R. Mažeika sakė kol kas tokio įpareigojimo dar negavęs, tačiau neabejojantis, kad anksčiau ar vėliau ligoninę jis pasieks. O įstaiga savo ruožtu esą yra pasiruošusi šį įpareigojimą vykdyti.
„Kokiu būdu tas išieškojimas vyks, kol kas dar negaliu pasakyti, tarsimės su teisininkais. Be abejo, niekas nėra suinteresuotas veltis į teisminius ginčus, tad yra viltis, kad gal pavyks apsieiti be jų“, – sakė R. Mažeika.
Ligoninės vadovo teiravomės ir to, ar A. Martusevičiui traukiantis iš pareigų jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija ir dėl to, kad atsisakytų chirurgo-echoskopuotojo darbo, tačiau R. Mažeika patikino, kad tokio susitarimo nebuvo – buvęs vadovas išlydėtas tik su ta kompensacija, kuri jam buvo paskirta mero potvarkiu.
„Žemaitis“ primena, kad STT tebeatlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos šalies gydymo įstaigose, o A. Martusevičius, kaip minėta, šiame tyrime turi įtariamojo statusą. Vasarą iš bendro tyrimo buvo atskirta ir Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta byla dėl buvusio Plungės ligoninės viešųjų pirkimų specialisto Edvardo Bieronto veiksmų. Jis prisipažino ėmęs kyšius ir už tai jau sulaukė bausmės. Nagrinėjant šią bylą kyšius prisipažino ėmęs ir A. Martusevičius, ir dabar jau buvusi vyriausioji ligoninės buhalterė bei pora kitų įstaigos darbuotojų.