
Naujausios
„Gal nemokėjome paprašyti?“
Vartant ataskaitą, kurioje atspindėta, kaip 2019-aisiais buvo panaudotos Rietavo savivaldybės nevyriausybinėms organizacijoms skirtos lėšos, Tarybos nariui Viktorui Krajinui kilo klausimas, kodėl lėšų liko? „Kaip matau, per 630 eurų buvo nepanaudota. O kiek pasikalbi, pinigų visiems trūksta... Negi nebuvo poreikio?“ – klausė jis.
Politikui buvo atsakyta, kad lėšų paprastai numatoma daugiau nei yra poreikis – jeigu jų prireiktų naujai asociacijai registruoti ar projektams finansuoti, prisidėti prie jų ir panašiai. Kadangi pernai nenumatytų atvejų nebuvo, liko ir lėšų.
Pernai Rietave veikusios nevyriausybinės organizacijos pasidalijo 8 768 eurus. Tverų bendruomenei atseikėta 300, Daugėdų, Girėnų, Budrikių, Liolių, Vatušių, Žadvainų, Giliogirio ir Pelaičių bendruomenėms bei Rietavo savivaldybės tėvų forumui – po 380, draugijai „Motulės delnuos“ – 320, jaunimo organizacijai „Progresas“ – 570, asociacijai „Adrenalino mėgėjai“ ir Rietavo seniūnijos moterų klubui – po 340, kaimo bendruomenei „Mūsų Labardžiai“ – 478, Rietavo trečiojo amžiaus universitetui – 3 000 eurų.
Išvydęs Tverų bendruomenei skirtą sumą, kiek nustebo tveriškis Tarybos narys Jonas Rekašius. „Pagal ataskaitą išeitų: arba tveriškiai mažiausiai dirbo, arba yra mažiausia bendruomenė... – stebėjosi. – O gal nemokėjom paprašyti?“
„Jeigu būtų rašę projektus, būtų gavę. Šios sumos skirtos prisidėti prie projektų“, – paaiškino meras Antanas Černeckis.
Po Prezidento vizito – geras įspūdis
V. Krajinui magėjo sužinoti, kokios naudos gaus Rietavas iš Prezidento vizito. „Visi žinome, kad neseniai Plungėje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda. Gal buvo atkreiptas dėmesys į Rietavą?“ – klausė jis mero.
A. Černeckis aukščiausio šalies vadovo vizitu pasidžiaugė. Esą atvykęs Prezidentas klausimų vietoje nesprendžia. Bet dialogas užsimezgęs. Ir Prezidento požiūris į problemų sprendimą tenkinąs.
Patikęs G. Nausėdos požiūris į regionus – kad ne tik didieji miestai svarbūs. Ir po susitikimo meras gauna iš Prezidento patarėjų laiškų, paklausimų, tikslinamasi, klausiama mero nuomonės tam tikrais klausimais, kviečiamasi į atskirų klausimų nagrinėjimą. Ir kitą dieną po Tarybos posėdžio meras turėjo važiuoti į Prezidentūrą – kalbėtis apie problemas su ESO.
„Nėra vien pašnekėjimas. Veiksmas tikrai vyksta. Pirmas įspūdis – geras“, – G. Nausėdos vizitą apibendrino meras.
Juda Registrų centro reikalai
Savivaldybės vadovas posėdžio metu pasakojo trečiadienį vykęs kalbėtis dėl Registrų centro problemų. „Žemaitis“ jau yra rašęs, kad nuo spalio šios įstaigos atstovai į Rietavą nebeatvyksta ir žmonės yra palikti be anksčiau teiktų paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu.
Tai buvęs jau trečias suinteresuotų pusių susitikimas sprendžiant Registrų centro klausimą. Ir nors joks sprendimas dar nebuvo priimtas, pasak A. Černeckio, gairės aiškėja.
Vis dar svarstoma ankstesnių susitikimų metu aptarta tarpininkavimo galimybė. Esą paslaugų reikalingas gyventojas atvyktų į tam skirtą kabinetą Rietave, kur jo lauktų specialistas. Tiesa, jis pats konsultacijų neteiktų, bet padėtų žmogui susisiekti, „gyvai“ pabendrauti su Registrų centro specialistais, užduoti jiems klausimų. Ką galima, parsiųstų elektroniniu būdu, nuskenuotų dokumentus ir panašiai. Kitaip tariant, padėtų atlikti tuos veiksmus, kuriuos tik įmanoma padaryti nuotoliniu būdu.
Svarstoma, kad galbūt būtų galima apjungti net kelias valstybines funkcijas ir teikti tas paslaugas, kurių yra sumažėję, galbūt konsultuoti ir SODROS klausimais, bankų...
„Apskritai, ir pačio Registrų centro darbuotojų mažėja, funkcijos siaurėja. Nemažai jų yra perėmę notarai. Jau nebereikia važiuoti į Registrų centrą, norint sutvarkyti pirkimo-pardavimo reikalus, bylas. Tą jau atlieka notarai“, – kalbėjo meras.
Kitas siūlymas – šias funkcijas priskirti atlikti seniūnų pavaduotojams. Tada gyventojui tereiktų ateiti į seniūniją.
Žinoma, visada išlieka galimybė su nuosavybe susijusius reikalus susitvarkyti per elektroninę savitarną ir konsultuojantis telefonu. Tačiau tai ne visiems gyventojams priimtina. Ne visi ir sugeba.
Kad ir koks sprendimas būtų priimtas, jau šiandien aišku, kad atvažiuojantis Registrų centro specialistas nebus grąžintas. Esą ir pats Registrų centras jį traktuoja kaip paprasčiausią paštininką, atvykstantį paimti ir vėliau atvežantį bylas. Jo reikšme abejojo ir meras, kurio nuomone, atvykstančiam specialistui kai kuriais klausimais išties stigdavo kompetencijos.
Pristatė projektus
Posėdžio pabaigoje meras trumpai aptarė jau įgyvendintus ir dar tęsiamus projektus. Jau užbaigta Daržų gatvės rekonstrukcija ir planuojama sutvarkyti Pamiškės gatvę, į pabaigą eina pėsčiųjų ir dviratininkų tako įrengimas Rietavo Aušros alėjoje. Laisvės gatvėje įrengtas žemės ūkio produktų turgelis, baigiama sutvarkyti apleista teritorija, esanti L. Ivinskio g. 16. Meras sakė, kad priekaištų neturi dėl sklandžiai įgyvendinamų Jūros upės kraštovaizdžio formavimo projektų. Rietave įrengtos ir dvi vaikų žaidimų aikštelės.
Tačiau neslėpė, kad Savivaldybei teko didelė našta prisidėti prie Oginskių kultūros istorijos muziejaus kompleksinio sutvarkymo ir pritaikymo kultūrinėms, edukacinėms reikmėms projekto.
„Bet sutvarkyti reikia – juk nepaliksi pusiau lupto...“ – atsiduso A. Černeckis.
Kalbėta ir apie tai, jog planuojama įrengti poilsio zonas šalia dvarvietės. Be to, ketinama sutvarkyti kunigaikščių Oginskių dvarvietę bei pritaikyti ją bendruomeniniams poreikiams, naujoms paslaugoms teikti. Abu projektai dar nėra įgyvendinti. Pirmajam dar tik ruošiama sutartis, antrąjį numatoma baigti iki šių metų galo.
Tarybos narys Alfredas Mockus sakė manąs, kad vieta, kurioje numatoma vasaros kavinė, – ne pati geriausia. Tačiau merui atrodo priešingai. Rietavo dvarvietės centre esanti vieta, pasak jo, kaip tik yra tam tinkama. Bet, kaip sakė meras, nuo Savivaldybės čia mažai kas priklausys, mat pastato ir teritorijos savininkas yra „Žemaitijos pienas“. Savivaldybė juos tik yra išsinuomojusi 10-čiai metų. Tad ką nors kalbėti dar anksti, juolab kad Savivaldybės vaidmuo šiuo atveju – tik sudaryti sąlygas ateiti verslui.
