Naujausios
Vaikystė, apsupta muzikos skambesio
Adrijus su keletą metų vyresne sese Austėja užaugo Platelių miestelyje, gerai žinomų muzikų Alionos ir Aivaro Alminų šeimoje. Nuo pat gimimo vaikinas buvo apsuptas folklorinės muzikos skambesio, mat jo tėveliai vadovavo ir vis dar sėkmingai tęsia savo veiklą ansamblyje „Platelē“, be to, abu mokytojauja Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje.
Adrijus kartu su sese ir kitais bendraamžiais, kurių tėvai muzikuoja minėtame ansamblyje, užaugo supami šios muzikalios bendruomenės. Vaikinas pasakojo, kad net pats to nesuprasdamas mokėsi lietuvių liaudies dainų ir melodijų. Vos tik pradėjęs lankyti darželį, turėjo puikią progą su muzika susipažinti iš arčiau, kadangi pirmasis muzikos mokytojas buvo tėtis.
„Augant tokioje muzikalioje šeimoje kaip maniškė, muzika visada buvo šalia. Niekada nereikėdavo jokių įkalbinėjimų ar susitarimų, nebuvo keliamas net klausimas: mokytis muzikos ar ne“, – pasakojo A. Alminas.
Pirmasis instrumentas, kuriuo plateliškis ėmė groti, buvo išilginė fleita. Kiek vėliau, būdamas jau antroje klasėje, vaikinas stropiai ir entuziastingai kibo į trombono pūtimo pamokas.
Bet užsispyręs ir smalsus Adrijus neapsiribojo vien tik šiuo muzikos instrumentu – užsirašė dar ir į choreografijos bei būgnų pamokas meno mokykloje. Dar jo dėmesį patraukė ir keletas sporto šakų – krepšinis bei buriavimas.
Sunkus darbas ar talentas?
Kremtant mokslus meno mokykloje, ne retai tekdavo susidurti su tam tikrais išbandymais. Jie aplankydavo, kai pažvelgęs per langą išvysdavo kieme dūkstančius vaikus, linksmai spardančius kamuolį ir išdykaujančius, o jis tuo metu nuobodžiai turėdavo groti gamą arba ruoštis dar vienam kontroliniui.
Dvejonės aplankydavo ir vėliau, įstojus į Stasio Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje. Adrijus prisipažįsta, kad ne vieną kartą buvo išblėsusi motyvacija, lankė mintys palikti muziką likimo valiai ir pasirinkti kitą specialybę. Tik vėliau, gerai viską apsvarstęs, sakosi supratęs, kad tokie vidiniai išbandymai buvo kilę todėl, kad vis dar ieškojo savo identiteto ir savirealizacijos.
Buvo įdomu sužinoti, ar jaunasis muzikantas pritaria minčiai, kad sėkmė – tai 90 procentų sunkaus bei juodo darbo ir tik 10 procentų talento? Adrijus atsakė, kad ankščiau tikrai buvo tuo įsitikinęs, bet bėgant laikui ėmė manyti, kad šis teiginys visai neatitinka tikrovės.
„Turbūt neįmanoma pritaikyti tokios formulės kiekvienam. Aš mieliau būčiau linkęs procentus paskirstyti pusiau, mat vienodai reikia ir talento, ir sunkaus įdirbio, sūraus prakaito“, – svarstė plateliškis.
Ypatingai šioje meno srityje galima pastebėti, kad įgimtas muzikos pajautimas yra tiesiog būtinybė, norint tapti pripažintu ir vertinamu muzikantu. Anot Adrijaus, įdėjus didžiulių pastangų ir darbo, tikrai galima tapti virtuozu, techniškai gebančiu atlikti bet kokį kūrinį. Bet muzikoje technika be vidinio jos pajautimo ir išreiškimo yra tik materiali forma be gyvybės.
„Tarp kaimo muzikantų yra nemažai tokių, kurie niekur nesimokė muzikos, bet aš juos drąsiai galiu pavadinti tikraisiais muzikantais. Ir atvirkščiai – esu sutikęs ne vieną muziką su aukštuoju išsilavinimu, studijavusį prestižinėse mokyklose, bet, deja, jų muzika klausytojų širdžių taip ir nepasiekia“, – kalbėjo jaunuolis.
Tarptautiniai pripažinimai konkursuose
Besimokant groti trombonu, Adrijui teko savo jėgas išbandyti įvairiuose konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ir svečiose šalyse. Dabar vaikinas sako, kad konkursai jam nebėra tokie aktualūs ir taip nebevilioja, o štai būdamas jaunesnis noriai vykdavo visur, kur tik būdavo kviečiamas, nes tai būdavo gera proga parodyti savo gebėjimus, pelnyti prizines vietas ir sulaukti pripažinimo iš aplinkinių žmonių. Taip, būtent iš aplinkinių žmonių, mat savo šeimoje sako visada buvo ir yra pripažintas bei vertinamas, už ką jaučia didelį dėkingumą.
Šiuo metu Adrijus studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Toliau gilinasi į grojimo trombonu subtilybes, nors ilgai svarstė ir apie teatro bei vokalo studijas.
Pačiomis studijomis plateliškis sakosi nesantis labai sužavėtas, bet nuoširdžiai džiaugiuasi, kad pasisekė pakliūti pas tikrą muzikantą ir puikų dėstytoją Marių Balčytį. Bet ne tik į trombono subtilybes tenka gilintis. Adrijaus pasirinktą studijų programą sudaro daug skirtingų disciplinų: choras, solfedis, muzikos istorija, orkestras, ansambliai, pedagogikos pagrindai bei kitos.
Senovinių instrumentų trauka
Į gimtuosius Platelius jaunuolis sugrįžta gana retai. Bet neslepia, kad būdamas sostinėje labiausiai ilgisi vaikystėje išbraidžiotų ežerų, magiškos žaliųjų Žemaitijos miškų aplinkos. O grįžęs ir pasikrovęs namų energijos, lengviau išbūnantis chaotiškame miesto šurmulyje.
„Ką veiksiu ateityje, konkrečiai dar nežinau, bet labai norėčiau sugrįžti į savo gimtinę – Platelius, į gamtos ir ramybės prieglobstį, gyventi, muzikuoti bei kurti senovinėmis intonacijomis“, – pasakojo Adrijus.
Plateliškis atskleidė, kad jo idealas – kraštietis multiinstrumentalistas Saulius Petreikis. A. Alminas sakė taip pat turintis viziją ir norą ateity puoselėti senovinius instrumentus bei melodijas. Kad jos atgytų ir pažadintų jaunų žmonių meilę gamtai, bendrystei ir darnai.
Nubėgo maratoną
Kad neatitoltų nuo folkloro, po paskaitų jaunasis muzikantas skuba į ansamblio „Ratilio“ susitikimus, taip pat lanko tradicinių šokių vakarus, kurie vyksta du kartus per savaitę. Be muzikos turi ir kitų mėgiamų veiklų, o viena iš jų – sportas.
„Visada patiko sportuoti, porą metų net intensyviai bėgiojau. Teko sudalyvauti Lietuvos bėgimo čempionatuose ir laimėti prizines vietas. Buvau sau išsikėlęs tikslą – nubėgti maratoną, ir pavyko jį įgyvendinti, pernai įveikiau Gran Kanarijos maratoną“, – pasakojo Adrijus.
Praėjusią vasarą A. Alminas atrado ir dar vieną pomėgį – jodinėjimą. Pasak jo, buvimas gamtoje ir bendravimas su žirgais – savotiška magija, kurios apžavėtas buvo vos po pirmo susitikimo su žirgu. Matyt, ne be reikalo lietuvių liaudies dainose dažnai apdainuojamas ir garbinamas tas juodbėrėlis žirgelis, dažnas bernelio palydovas.
Na, o šiuo metu Adrijus kartu su seserimi yra pasinėręs į jau netrukus, kovo 18-ąją, Platelių kultūros namuose vyksiančių naktišokių organizacinius rūpesčius. Mintis surengti juos kilo siekiant dar labiau sustiprinti ir puoselėti tradicinių šokių kultūrą Žemaitijoje. A. Alminas tikisi, kad žmonės atras džiaugsmą šokyje ir bendrystėje.