Naujausios
Kvietė į pažintinį žygį
Liepos 13-ąją, minint Durbės mūšio dieną, visi, nepatingėję atsikelti anksčiau, kviesti prisijungti į pažintinį žygį per Varkalių ir Gandingos piliakalnius. Žygeivius lydėjo ir vietovės istoriją išsamiai papasakojo kraštotyrininkė, gidė, Varkalių kaimo bibliotekos bibliotekininkė Lina Macijauskienė.
Kiek vėliau, įdienojus, Žemaičių dailės muziejaus Kultūrinės veiklos vadybininkė ir renginio vedėja Ingrida Šilgalytė visus pakvietė į kuršių genties stovyklos atidarymą, istorijos rekonstrukcijos klubų ir amatų pristatymą.
Klubo „Pilsots“ įkūrėjas Benas Šimkus smalsiems renginio dalyviams pasakojo apie protėvių kultūrą, jos svarbą, apie žemaičių pirmtakus kuršius, kurie suformavo dounininkų tarmę. Mosėdiškiai atsivežė parodyti įvairios ginkluotės: nuo senovinių peilių, strėlių, iečių, kirvių iki dviašmenių plieninių kalavijų.
„Tokios unikalios veiklos visas žavesys ir yra skirtingų žmonių susibūrimas į vieną vietą, apsikeitimas patirtimi. Kiekvieni metai yra skirtingi: kitokie eksperimentai, nauji išragauti patiekalai, radiniai, žygiai, kovos, nesibaigiančios diskusijos. Tai nėra baigtinis procesas, bet jis tuo ir žavus“, – apie tokius kaip šis istorijos mėgėjų susitikimus kalbėjo B. Šimkus.
Istorinio leidinio pristatymas
Renginio metu B. Šimkus pristatė savo leidinį „1210 m. Kuršas. Dviejų mūšių istorija“ ir detaliau papasakojo apie vieną knygoje aprašytą įvykį. Būtent 1210 metų balandžio 18 dieną prie Farozundo sąsiaurio, Gotlando salos šiaurėje, įvyko jūrų mūšis, kuriame susirėmė aštuoni kuršių laivai su krikščioniais piligrimais, plaukusiais iš Rygos. Mūšio baigtis, pasak B. Šimkaus, buvo visiška katastrofa krikščionių piligrimams. Kuršiai išmetė net 30 ordino riterių lavonų Gotlando saloje, prieš tai juos nurengę ir pasiėmę vertingus daiktus: papuošalus, ginklus, rūbus.
„Šis mūšis įdomus kaip paskutinis ir vienintelis mums žinomas baltų genčių jūros mūšis prieš militarizuotus krikščioniškus ordinus. Ne ką mažiau įdomi ir kuršių bei krikščionių santykių priešistorė. Buvo nusistovėjusi net tokia praktika Baltijos jūroje, kad pagonys kuršiai ir pagonys estai sėkmingai sugyveno su krikščionimis švedais“, – istorijos faktais dalinosi B. Šimkus.
Edukacijos, žaidimai ir gurmaniški patiekalai
Netrukus vyrai, pasidabinę masyviais šarvais, galvas apsigobę šalmais, vienoje rankoje tvirtai laikydami skydą, o kitoje – kalaviją, pademonstravo karybos veiksmus. Po įspūdingų istorinių pasakojimų ir riterių kovų pasirodymų buvo galima sužinoti ir apie mistinio arba dar kitaip vadinamo akmeninio alaus darymo vingrybes – apie jas pasakojo iš Kauno atvykęs profesionalus aludaris Artūras Masiliauskas.
Susirinkusiuosius tiesiog užbūrė tekstilės dirbtuvės, čia savo patirtimi dalinosi juostų audėja Birutė Račkauskienė, istorinių kostiumų siuvėja Irma Šalytė-Šimkienė ir tekstilės amato meistrė I. Šilgalytė. Susidomėjusieji galėjo ir patys išbandyti juostų audimą.
Na, o po įvairių edukacijų, istorijos žinių bagažo papildymo ar akies bei rankos taiklumo išbandymo Prūsalių kaimo bendruomenės gaspadinės pakvietė paragauti pačių virto šiupinio.
Atėjus vakarui, renginio dalyvių laukė asociacijos „Fenikso plunksna“ organizuotas žiūrovų lankininkų konkursas.