Naujausios
Daugėja lankytojų
ŽNP direkcijos duomenimis, šiemet lankytojų srautai yra paaugę. Suskaičiuota, kad parko ekspozicijose bei kituose objektuose, kuriuose yra įrengtos lankytojų skaičiavimo sistemos, apsilankė 8-iais procentais turistų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Didžioji dauguma parko lankytojų – lietuviai, tiesa, kiek pakito jų geografija. Daugiausiai sulaukiama atvykėlių iš Klaipėdos, Vilniaus bei Kauno. Aplanko ir šiauliečiai bei Plungės rajono gyventojai. O ankstesniais metais didžiausi poilsiautojų srautai Platelius pasiekdavo iš Vilniaus ir Kauno.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė džiaugiasi, kad Platelių ežerą bei jo apylinkes yra pamėgę ir svečiai iš užsienio. Atvykusieji iš kitų šalių šią vasarą sudaro 28 procentus lankytojų.
„Pirmoje vietoje – vokiečiai. Jie itin mėgsta Baltijos šalis bei jų saugomas teritorijas. Lankytojai iš JAV į Lietuvą dažniausiai atvyksta kruiziniais laivais ir mus pasiekia turistų grupėmis arba savarankiškai. Apsilanko ir turistų iš Jungtinės Karalystės, Latvijos bei Ispanijos“, – vardino R. Augustinė.
Tikslas – poilsis kaime
Didėjančius užsienio turistų srautus pastebėjo ir kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos vadovės Jurgitos Krištupienės teigimu, gerėjančiais rezultatais gali pasigirti tie sodybų šeimininkai, kurie žengia koja kojon su technologijų naujovėmis ir jau išmoko naudotis internetinėmis kambarių rezervavimo sistemomis.
O kokių poilsiautojų sulaukiama? J. Krištupienė akcentavo, jog kaimo turizmą renkasi tiek norintys ramybės, tiek ir mėgstantys aktyvų poilsį. Vienos sodybos siūlo pasyvų poilsį gamtos apsupty, kitos turi krepšinio, teniso, tinklinio aikšteles. Yra ir sodybų, kurios turi baseinus bei pirtis, siūlomos vandens pramogos.
Pašnekovės teigimu, atostogos kaime patrauklios visų amžiaus grupių žmonėms: „Kaimo turizmas pasirenkamas turint konkretų tikslą – poilsį kaime. Jaunimas nori pailsėti nuo miesto, gamtą mėgsta ir šeimos su mažais vaikais. Senjorai taip pat nori atvykti. Skiriasi tik laiko leidimo formos.“
Populiariausi objektai
Kaip mėgstamiausią ŽNP lankytiną vietą R. Augustinė įvardijo Siberijos apžvalgos bokštą. Ypatingai didelio dėmesio susilaukia ir Plokštinėje esantis Šaltojo karo muziejus. Šiais metais jame jau apsilankė daugiau nei 22 tūkst. turistų, o per metus paprastai sulaukiama apie 30 tūkst. lankytojų. Šaltojo karo muziejus sulaukia ir nemažai žiniasklaidos dėmesio. Kiekvienais metais yra gaunamos bent kelios užklausos apie šį objektą iš Lietuvos ir užsienio žurnalistų.
Populiari ir Platelių ežero apžvalgos aikštelė bei dviračių ir Šeirės pažintinis takai. Pastarasis, beje, pernai buvo atnaujintas. Atnaujinamas ir prie Žemaičių Kalvarijos esantis Gardų ozo pažintinis takas.
Plateliai – kurortinė teritorija?
Turizmas keičia ir pačio Platelių miestelio veidą. Siekiama, kad jis taptų kurortine teritorija. Nors jau nuveikta nemažai, tačiau dar laukia trys ypatingos svarbos projektai. Kurorto statusui gauti prie ežero būtinai turi atsirasti visus reikalavimus atitinkantys paplūdimys ir stovyklavietė, taip pat būtina sanatorinio gydymo įstaiga. Tikimasi, jog prie pastarosios įsteigimo prisidės privatus investuotojas.
Platelių seniūnas Robertas Šimkus „Žemaičiui“ akcentavo, kad jau nuveikta nemažai darbų, Savivaldybėje tam reikalui įkurta darbo grupė. Remiamasi kitų rajonų patirtimi: „Prieš kelis metus buvome nuvykę į Kulautuvą, Zapyškį bei Kačerginę. Šių vietovių vystymas užtruko dešimt metų. Šią vasarą vykome į Ignalinos rajone esančius Palūšę ir Stragališkius. Tai panašaus tipo kurortinės teritorijos, kadangi jos įkurtos nacionaliniame parke esančiuose miesteliuose“.
R. Šimkus pabrėžė, kad siekiant gauti kurortinės vietovės statusą reikia nueiti ilgą ir sudėtingą kelią. Nors tai – ne vienerių metų darbas, tačiau Platelių seniūnas nusiteikęs optimistiškai. Jis neabejoja, kad ateityje Plateliai tikrai galės didžiuotis kurorto vardu.
Trūksta infrastruktūros
Nors ir daugėja atvykstančiųjų, tačiau pastebima, jog turizmo infrastruktūra Platelių miestelyje ir apylinkėse vis dar išvystyta nepakankamai. R. Augustinės teigimu, lankytojai dažnai skundžiasi, jog šalia Platelių ežero nėra modernių kempingų. Daugelis stovyklaviečių yra itin senos, be to, joms trūksta priežiūros.
Atsižvelgiant į tai Plungės savivaldybė pradėjo rengti Šeirės stovyklavietės atnaujinimo projektą. Tad gal jau kitą sezoną bent šioje vietoje bus galima poilsiauti šiuolaikiškai.
Itin didelė problema yra ir šiukšlinimas – po kiekvieno savaitgalio prie atliekų konteinerių iškyla šiukšlių kalnai. Pasak R. Augustinės, galimai atliekas čia palieka ne tik poilsiautojai, bet ir paslaugų turistams teikėjai, vengiantys didesnio mokesčio už atliekų tvarkymą.
Pasitaiko ir kitų pažeidimų: „Vykdydami prevencines patikras nuolat susiduriame su transporto priemonių statymu vandens apsaugos juostoje, stovyklaviečių įrengimu ar laužaviečių kūrenimu ne vietoje. Su šiomis problemomis tenka kovoti kiekvieną sezoną. Laimei, žmonės darosi sąmoningesni ir dažnu atveju užtenka tik perspėjimo“, – teigė Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.
Pasikeitusį žmonių požiūrį sakė pastebinti ir Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos vadovė J. Krištupienė. Pasak jos, tarp kaimo turizmo sodybų lankytojų vis dar pasitaiko ir ramybės drumstėjų, tačiau bendrai žmonių sąmoningumas didėja, kaimo turizmą ir poilsį gamtoje paprastai renkasi vertinantys ramybę bei privatumą.