Naujausios
Rodikliai svyruoja
Plungės VSB kiekvienais metais, prasidėjus maudynių sezonui, skelbia duomenis apie reguliariai atliekamus Plungės rajone esančių maudyklų vandens bei paplūdimių smėlio tyrimus. Tiriama ir populiariausių maudyklų Rietavo savivaldybėje vandens kokybė, tyrimų rezultatai reguliariai skelbiami Rietavo savivaldybės interneto svetainėje.
Kas seka šiuos duomenis, žino, kad tyrimų rezultatai itin nepastovūs. Pavyzdžiui, liepos viduryje nustatyta, kad reikalavimų neatitinka Babrungo upės vanduo maudykloje, esančioje S. Nėries gatvėje Plungėje, prie buvusios pirties. Čia paimtuose vandens mėginiuose rastas didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kiekis.
Tąkart geri vandens kokybės rodikliai užfiksuoti Platelių ežero „Plokštinės“ bei „Linelio“ maudymosi vietose, tačiau liepos 29 d. paskelbti tyrimų rezultatai parodė, jog žarninių enterokokų kiekis leistinas normas viršija ir šiose Platelių ežero maudyklose.
Rugpjūčio 2 d. atlikus pakartotinius vandens kokybės tyrimus nustatyta, jog minėtų maudymosi vietų mikrobiologinė tarša vėl atitinka reikalavimus ir maudytis vėl yra saugu.
Liepos 23 dieną atliktas tyrimas parodė, kad žarniniai enterokokai viršija leistinas ribas Rietave esančioje Jūros upės maudykloje. Tačiau vėliau atlikti pakartotiniai tyrimai padidėjusios taršos neberodė.
Verslas žalos nedaro?
„Žemaičio“ šia tema kalbintas Platelių seniūnijos seniūnas Robertas Šimkus akcentavo, kad informacija apie ežero vandens kokybę jam yra žinoma. Pasak seniūno, padidėjusią taršą lemia šiltesnėmis dienomis išaugantys lankytojų srautai. Ši problema esą labiau pastebima rytinėje ežero pusėje, kur yra minėtos „Linelio“ bei „Plokštinės“ maudyklos. Vakarinėje ežero pusėje, kur yra ir patys Plateliai, vandens taršos esą užfiksuota nebuvo.
Seniūno teiravomės, ar jam yra žinoma, kaip savo nuotekas tvarko rytinėje ežero dalyje veikiantys viešbučiai bei stovyklavietės? R. Šimkus sakė esantis tikras, kad šie objektai aplinkos neteršia. Pasak jo, čia veikiantys verslai yra prisijungę prie nuotekų valymo įrenginių. Esą jeigu paplūdimiai būtų teršiami jų išleidžiamomis nuotekomis, blogi vandens tyrimų rodikliai būtų fiksuojami kiekvieno patikrinimo metu.
UAB „Plungės vandenys“ direktorius Alvydas Jasevičius nuotekų taršos galimybę taip pat atmeta. Įstaigos vadovo teigimu, miesto valymo įrenginių būklė yra gera: „Mūsų valymo įrenginiai atitinka visus keliamus reikalavimus. Nuotekos yra išvalomos pagal visas nustatytas higienos normas. Valstybinės institucijos vykdo griežtą kontrolę ir jokių nukrypimų kol kas užfiksuota nebuvo.“
A. Jasevičiaus teigimu, neigiamą įtaką aplinkai galėtų daryti valymo įrenginių neturintys ar prie nuotekų tinklų neprisijungę subjektai, tačiau „Plungės vandenys“ atlieka tik prie jų nuotekų sistemų prisijungusių verslų ir privačių asmenų kontrolę.
Teršia ir pati gamta
Plačiau apie tai, kas lemia padidėjusią vandens telkinių mikrobiologinę taršą, papasakojo Higienos instituto Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Umbrasienė.
Pasak jos, telkinių taršą gali nulemti ne tik pakilusi oro bei vandens temperatūra ir išaugusi lankytojų gausa. Didėjantį užterštumą gali sukelti ir pati gamta – po didžiulių liūčių vandens telkinius gali pasiekti pakrantėse esantys teršalai. Neigiamos įtakos gali turėti ir netoli paplūdimių besiburiuojantys vandens paukščiai arba toje teritorijoje esančios jų buveinės.
Visgi D. Umbrasienė priduria, kad kalbant apie aplinkos taršą negalima atmesti ir žmonių veiklos padarinių – vandens telkinius užteršti gali ir buitinių nuotekų avarijos arba netinkamai tvarkomos buitinės nuotekos.