Naujausios
Tuo didžiuodamiesi kas penkeri metai šateikiškiai mini šių įžymių asmenybių vestuvių sukaktį. Anot Šateikių klebono Renato Liuberskio, M. K. Čiurlionis su būsima žmona šią bažnyčią išsirinko todėl, kad ji buvo be galo graži ir šviesi.
Iš Plungės arkliais kinkytu vežimu spaudžiant šaltukui atvykti 17 kilometrų į Šateikius nebuvo taip paprasta. Bažnyčioje tada, kaip pasakojama, sėdėjo visa to meto Plungės grietinėlė ir tikrai nebuvo taip, kad jaunieji tuokėsi be iškilmių. Pasak klebono, šios į Šateikių istoriją įsirašiusios tuoktuvės iki pat šiol traukia poras iš visos Lietuvos sumainyti čia aukso žiedus.
Nors iš išorės bažnyčia atrodo puikiai, mažai pažeistas jos raudonų plytų, kurios buvo gaminamos įmaišant kiaušinių, fasadas, viduje aiškiai matyti laiko ženklai. Šventovei verkiant reikalingas remontas.
Klebonas optimistas, sako: „Sutvarkysim, dedam pastangas. Kad tik valdininkai, nuo kurių priklauso finansavimas, būtų geranoriški.“ Juk tiek žmonių atvyksta pasižiūrėti, pamatę iš tolo bažnyčios bokštus. Todėl šventovė atidaryta kasdien, galima laisvai užeiti ir gėrėtis jos meno vertybėmis. O jų čia išties gausu: ąžuoliniai Kristaus kelio bareljefai, šventųjų skulptūros, kuriomis papuošti visi altoriai, vitražai (viename jų ir per sovietmetį išliko stilizuoto Vyčio atvaizdas), didysis altorius, kuriame senoviniu mechanizmu, sukant paslėptą rankeną, pagrindinį Šiluvos Marijos paveikslą pakeičia šv. Morkaus atvaizdas. Klebonas šypsodamasis atskleidžia, kad žmonėms labiau patinka Šiluvos Marija, o šv. Morkus rodomas balandžio mėnesį, per atlaidus.
Šventoriuje stovintis paminklinis kryžius žymi bažnyčios statytojų grafų Pliaterių kapų vietą. Įdomu tai, kad šventovė buvo statoma 1862–1875 metais, kai naujų katalikų bažnyčių statyba Lietuvos teritorijoje buvo uždrausta ir leidžiama tik su tam tikromis išimtimis. Dėl statinio projekto autorystės nėra sutariama, tačiau dažniausiai ji priskiriama architektui Tomui Tišeckiui, kur kas plačiau žinomam už romantizmo laikotarpio pastatus. Bažnyčios statyba bei įrengimas patikėti meistrams, pakviestiems iš Prūsijos bei Kuršo gubernijos.
Beje, tai nėra pirmieji maldos namai šiose apylinkėse. Pirmoji medinė koplyčia Šateikiuose buvo pastatyta apie 1700 m., už šešerių metų jos vietoje iškilo medinė bažnyčia. Dabartinėje šventovėje iš senosios medinės bažnytėlės išliko autentiška koplytėlė su raudonu rūbu dengta Kristaus skulptūra.
Anot klebono R. Liuberskio, prūsų meistrų gaminti altoriai – taip pat iš senosios bažnyčios. Juos puošiantys senieji paveikslai perteikia ne tik šventųjų portretus, bet ir atspindi istorinę to laiko situaciją. Pavyzdžiui, šv. Marija vaizduojama su pančiais rankose, kas simbolizavo išsivadavimo kovą – daugelis žmonių buvo nukentėję nuo carinės valdžios.
Vienas iš šoninių altorių skirtas šv. Juozapui. Įdomu tai, kad vienas iš Pliaterių taip pat buvo Juozapas, tad galima spėti, kad altorių puošiantis šv. Juozapo paveikslas buvo dedikuotas būtent jam.
Beje, bažnyčioje iki šių laikų išliko balkonėlis, iš kurio grafai Pliateriai klausydavosi šv. Mišių. Miestelyje iki šiol sklando legenda, kad į balkoną būdavo patenkama slaptu tuneliu, jungiančiu dvarą su maldos namais. Tunelis iki šiol neatrastas, tačiau klebonas visiems smalsuoliams mielai parodo nuošaliau esančias duris, pro kurias galim patekti į balkonėlį.
R. Liuberskis su dideliu susidomėjimu renka faktus apie bažnyčios istoriją. „Karo metais vokiečiai nulupo ir išsivežė varinį stogą bei tris varpus, nes ginklų gamybai reikėjo metalo. 1945 m. raudonarmiečiai sudaužė bažnyčios vitražus. Liko tai, kas pagaminta iš ąžuolo: klausykla, altoriai, kryžiaus kelio stotys, labai puošni evangelistų skulptūromis gražinta sakykla. Autentiška ir krikštykla, kurioje iki šiol krikštyjam vaikus. Senoji jos vieta tebėra prie įėjimo į bažnyčią, juk ir krikštynos simboliškai – pirmas žingsnis į bažnyčią“, – pasakojo klebonas.