Apie tai, kas liko nutylėta

„Žemaičio“ nuotr.
M. Kaunas: „Kai viskas yra vienose rankose, neliko atskaitomybės Savivaldybės tarybai ir gyventojams“
Prabėgo jau pusantrų metų nuo tada, kai darbą pradėjo naujai suformuota Plungės rajono savivaldybės taryba. Plungiškiai mato Savivaldybės vadovų dedamas dideles pastangas viešinti, kokioje šventėje apsilankė meras, vicemeras ar administracijos direktorius ir kokią sveikinimo kalbą pasakė, tačiau gyventojai pasigenda rimtesnės analizės, kaip sekasi įgyvendinti didžiuosius infrastruktūros projektus. Apie tai kalbėjomės su Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiu, „Vieningos Plungės“ atstovu Mindaugu KAUNU.

– Dirbate Tarybos opozicijoje, tad pirmiausia norėtume paklausti, ar valdančioji dauguma įsiklauso į mažumos nuomonę?

– Neslėpsiu: dirbti opozicijoje, kai tavo balsas mažai girdimas, nėra lengva. Mūsų teikiami siūlymai ignoruojami, nors tyliai už uždarų durų pasakoma, kad jie tikrai geri, tik, deja, ne tie pateikė. Valdantieji nenori mums suteikti galimybės teikti sprendimus, kurie atneštų naudos eiliniam žmogui.

Per tuos pusantrų metų pamatėme, kad patarlė „šunys loja – karavanas eina“ yra visiška tiesa. Šioje situacijoje absurdiškiausia, kad net kai kurie valdantieji jau suprato, jog padaryta klaidų. Galėtų jas pripažinti ir taisyti, deja... Kai kuriems asmenims savigarba neleidžia pripažinti klydus.

– Artėja spalio mėnesio Tarybos posėdis, kuriame bus teikiami ir opozicijos parengti sprendimai. Ką esate paruošę?

– Dar kartą teiksime sprendimą „Dėl papildomos vienkartinės paramos (išmokos) gimus vaikui“. Jį buvome pristatę dar balandžio mėnesio Taryboje. Deja, dauguma, nors ir pripažino, kad siūlymas geras, jo priėmimą nukėlė į vėlesnį laiką. Neva dėl smulkių klaidų, kurias reikėtų ištaisyti. Gavę teisę teikti opozicijos siūlymus, vėl grįšime prie šio sumanymo, kuris padėtų skatinti vaikų gimstamumą Plungės rajone, suteikiant papildomas išmokas mūsų rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems tėvams.

Norint, kad rajonas gyvuotų, neužtenka skatinti verslo, suteikiant sklypus ir pan. Reikia galvoti ir apie tai, kas gyvens mūsų rajone. Reikia auginti naują kartą, skatinti jaunas šeimas kurtis. Pažvelkime, kaip Plungės rajonas pasikeitė per pastaruosius metus, svarbu nesustoti ir vystytis toliau.

– Kas, jūsų manymu, yra svarbiausia galvojant apie rajono vystymą?

– Mūsų pagrindinis akcentas – kad rajonas būtų gyvas. Reikia pritraukti jaunas šeimas ir išlaikyti jau čia gyvenančias. O ko tam trūksta? Visų pirma, šiuolaikiškos švietimo sistemos, pradedant nuo lopšelių-darželių ir baigiant viduriniu ugdymu. Nors akcentuojama, kad mūsų darželiuose vietų pakanka, užsimerkiama prieš jų pastatų būklę.

Tarybai jau anksčiau buvo pristatyta apžvalga, su kokiomis problemomis susiduria mūsų lopšeliai-darželiai. Bendra jų pastatų būklė verčia nerimauti: griūvančios sienos, kiauri stogai, pelėsis ir pan. Tokia situacija yra dabar, o kas bus po kelerių metų? Ar tokios ugdymo kokybės norime savo vaikams? Manau, visi norime ateities kartoms suteikti kuo geresnes sąlygas ir vaikus ugdyti vakarietiškuose, o ne sovietiniuose darželiuose. Juk per 30 nepriklausomybės metų nusipelnėme kokybės.

Šiuo atveju reikia galvoti, kaip pasiekti, kad mūsų mažieji turėtų galimybę gauti tai, kas geriausia. Dabar ant svarstyklių padėtos kelių sovietinių darželių problemos ir naujo darželio statyba. Tai panašu į situaciją, kai turi seną apleistą automobilį ir sprendi – remontuoti ar pirkti naują, šiuolaikišką. Kažkodėl kai buvo renkamasi, kokius automobilius parinkti valdininkams, niekas nesvarstė remontuoti turimus senus ar pirkti panašaus stovio. Seniūnams išrinkti nauji, galingi ir brangūs visureigiai. Taigi valdininkams – prabanga, o mūsų vaikams – tik kosmetiškai paremontuoti sovietiniai pastatai kiaurais stogais ir pelyjančiomis sienomis.

– Rinkėjai 2023 metais pasirinko vietos valdžią ir išreiškė jai didelį pasitikėjimą, patikėdami rajono valdymą. Ar manote, kad ši blogai atlieka savo darbą?

– Negalėčiau teigti, kad visi valdžioje blogi ir neatlieka savo darbo, tačiau žmonės pradeda pastebėti, kad galbūt Vietos savivaldos įstatymo korekcijos ir galių suteikimas vienam asmeniui – merui – nebuvo geras sprendimas. Kai viskas yra vienose rankose, neliko atskaitomybės Savivaldybės tarybai ir gyventojams.

Matome ir skandalus dėl viešųjų pirkimų. Antai universalios sporto salės statybos darbų viešasis konkursas (ne patys darbai!) mokesčių mokėtojams kainavo 104 tūkst. eurų (Savivaldybei skirta bauda ir bylinėjimosi išlaidos). Prie Akademiko A. Jucio progimnazijos jau turėjo būti prasidėjusios riedutininkų rampos statybos, bet istorija pasikartojo – teismas paskelbė negaliojančią Savivaldybės su pasirinkta įmone pasirašytą sutartį. Kaip rašo vietos spauda, naujai paskelbtas pirkimas „subalansuotas“ vėl tai pačiai pirmame konkurse apsimelavusiai įmonei, dėl kurios Savivaldybė patyrė didelių nuostolių.

Susidaro įspūdis, kad nebaudžiamumas ir visagalystės jausmas atitolino valdančiuosius nuo eilinio žmogaus. Valdžia pamiršo visus pažadus, dalintus prieš rinkimus. Pamiršti ir aktualiausi infrastruktūros klausimai.

– O kokie infrastruktūros gerinimo darbai stringa?

– Manau, visi… Šiaip ne taip pabaigti apšvietimo modernizavimo projektai, bet su autobusų stotelėmis nepajudėta beveik nė kiek. Prasidėjo lietingas šaltasis sezonas, o stotelių įrengimas užstrigęs, nors jau ne kartą buvo žadėta, kad reikalai netrukus pajudės. Nedovanotinas Telšių gatvės rekonstrukcijos darbų organizavimas – jau du sezonus gatvė iškasta, tvarkoma ir vis dar nematyti pabaigos. Artėja lapkričio 1-oji, kai visi lankys artimųjų kapus, bet tinkamai privažiuoti vargu ar galėsime. Pušies gatvės remontas šiaip ne taip pajudėjo, bet... Pinigai buvo skirti pavasarį, jau spalio pabaiga, o asfalto vis dar nematyti.

Liūdniausia situacija su Dariaus ir Girėno bei Stoties gatvėmis. Dar praėjusioje kadencijoje buvo parengti šių gatvių remonto techniniai projektai, bet jų pradėti kažkodėl nelemta. Jau ne vienas yra sakęs: „Meras turi sėdėti Vilniuje, kol negaus patvirtinimo, jog darbai bus pradėti“. Deja, meras dažnai vieši sostinėje, bet šių dviejų gatvių reikalai nepajuda. Apie rajono kelius ir gatveles net nedrįstu kalbėti – situacija blogėja. Gyventojai tikrai tai pastebi ir skundžiasi, deja, jų balsai iki dangaus neina.

– Ką turite omenyje, kalbėdamas apie gyventojų nuogąstavimus?

– Ką tik įvykęs Seimo rinkimų pirmasis turas akivaizdžiai parodė, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos valdantieji prarado rinkėjų pasitikėjimą. Nė vienas iš valdančiosios daugumos atstovų nepateko į antrąjį rinkimų turą. Manau, tai rinkėjų perspėjimas, kad jei ir toliau taip bus dirbama, kituose savivaldos rinkimuose galime tikėtis permainų.

O dabar balsuosime Seimo rinkimų antrajame ture. Plungiškiai turi išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti atsakingai. Keistai atrodo mūsų valdžios atstovų ilga tyla ir nenoras išreikšti pasitikėjimo vienam iš kandidatų. Galbūt jau yra strategų, kurie galvoja ir apie 2027 metų savivaldos rinkimus, naujas partijas mūsų rajone bei galimas koalicijas, todėl ir tyli. Tačiau gyvenkime šia diena, sekmadienį nepatingėkime ateiti į rinkimų apylinkes ir atlikime savo pilietinę pareigą.

Užs. Nr. 891