Naujausios
Sunki vaikystė
M. Daukintienė gimė ir užaugo Rietavo savivaldybėje, Pivorų kaime, Marijonos ir Jūzupo šeimoje. Augo kartu su dar dviem seserimis ir dviem broliais, deja, būdami jauni broliai žuvo nuo miškinių kulkų. Nuo mažų dienų Marė žinojo, kas yra sunkus fizinis darbas. Tėvai turėjo ūkį ir gabalą dirbamos žemės, todėl dykaduoniauti nebuvo kada.
„Būdama jauna panelė išėjau tarnauti pas kitus ūkininkus, dirbau visus darbus, grėbiau ir kroviau šieną, gyvulius ganiau. Gyvenome pamiškėje, tad apie jokius jaunimo šokius nė minčių nebūdavo, o ir noro niekada neturėjau“, – prisiminė senolė.
Moteris prisipažino, kad dirbant nuo ryto iki vakaro ir apie mokslus nebuvo kada galvoti, todėl jie sekėsi ne itin gerai. Pabaigė tik tris klases, vos pramoko skaityti, skaičiuoti ir rašyti.
Ryškiausias prisiminimas iš praeities Marei – skurdi ir sunki vaikystė. Būdama dar visai maža mergaitė žiemą grįžusi namo po pamokų norėdavo pasikurti krosnį, kad nors kiek sušiltų, tačiau rasdavo tik šlapias malkas. O jeigu ir pavykdavo įžiebti ugnelę ir rasti bent kelias iš po rudens bulviakasio atlikusias bulves, būdavo tikra šventė – skubėdavo jas išsikepti ir apmalšinti alkį.
Šeima kentė ne tik nepriteklius, bet ir tėvų nesutarimus. Mama ilgą laiką taikstėsi ir kentėjo dėl sutuoktinio Jūzupo neištikimybės: šis ne tik savo šeimoje gyveno, bet ir pas svetimą damą į kaimynystę vis nuklysdavo. Ne kartą buvo perspėtas, kad liautųsi taip elgęsis, buvo gavęs ir į kailį, deja, nepasimokė. O vieną kartą taip belakstydamas galą gavo.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2024 m. gruodžio 17 d. numeryje (Nr. 96).