Būdas mylėti gamtą

Nuotraukos iš Svajūno SONGAILOS asmeninio albumo
Prieš akis – tik laukai ir miškai
Poetas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, jog žinąs tūkstantį kitų būdų mylėti gamtą nei medžioklė ar žvejyba. Kadangi aš pats tose srityse esu visiškai „žalias“ (tik kartą jaunystėje į Masčio ežerą įtekančio upeliūkščio krantų urvuose rankomis gaudžiau kažkokias žuveles), tai kreipiausi į gerai žinomą Plungės verslininką, medžiotoją, žvejį, įvairių renginių rėmėją Svajūną Sungailą.

Vyras gimė prieš penkiasdešimt metų Salantuose. Mama Dalia ir tėtis Romanas jau tais laikais vertėsi nelabai tarybinėje santvarkoje toleruojamu verslu „perku-parduodu“, užaugino penketą vaikų.

Metams bėgant šeima ėmėsi gėlių verslo, kadangi mama mėgdavo piešti, vėliau imtasi gaminti paminklus, įsigyta technika vilnai verpti, šukuoti. Svajūnas ne tik sukosi visuose tėvų versluose, bet ir buvo lygiavertis partneris: mokėjo tekinti, virinti, skaityti technines schemas ir brėžinius. Matyt, tai ir buvo jo verslumo kalvė.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. sausio 31 d. numeryje (Nr. 9).