Kolegės, kurios ne tik dirba, bet ir gyvena savo darbu

Aušros MEŠKAUSKIENĖS asmeninio albumo nuotraukos
Aušra ir Erika: „Vaikai be tėvų yra tokie patys kaip visi. Jie yra valstybės dovana, kuria reikia visiems dalintis“
Aušra Meškauskienė ir Erika Širvinskienė jau antrą dešimtmetį dirba socialinėje sferoje. Abiejų darbo pradžia buvo Plungės vaikų globos namuose, kurie po pertvarkos buvo pervadinti į bendruomeninius. Plungės socialinių paslaugų centre vadovaujamas pareigas einančios moterys sako, kad retkarčiais vis dar jaučiamas bendruomenės nusistatymas prieš globojamus vaikus, tačiau visuomenės požiūris keičiasi, žmonės sąmoningėja.

– Abi šioje sferoje išdirbote ne vienerius ir ne dvejus metus. Papasakokite plačiau apie savo patirtį.

Erika: – Prieš aštuoniolika metų tuometiniuose vaikų namuose atlikau praktiką. Galvojau: kai tik ji pasibaigs, išeisiu. Tačiau direktorė pasiūlė pasilikti. Bet vis lankė abejonės. Galų gale direktorė mane prispaudė: lieki ar išeini, turi apsispręsti. Vaikų buvo per septyniasdešimt. Įsiminiau visų vardus, pavardes, susipažinau su jų gyvenimo istorijomis. Kai tik pakeičiau požiūrį į darbą ir pradėjau apie jį mąstyti kaip apie gyvenimą, viskas pasikeitė. Manau, kad esu dirbusi su maždaug pora šimtų vaikų. Visus prisimenu iki šiol.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. vasario 7 d. numeryje (Nr. 11).