Mokytojo šviesa sovietinėje tamsybėje

Su šeima 1970 M., minint jo 70-metį
Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį mokytoją pasakoja laiškai, atvirukai, fotografijos ir mokinių atsiminimai, rasti Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomame Juozo Mickevičiaus archyve. Tokį mokytoją Juozą Tarvydą prisimename, minėdami jo 125-ojo gimtadienio metines.

Tęsinys. Pradžia – praėjusiame „Žemaičio“ numeryje

Sunkūs pokario metai Kretingoje

1944 m. Tarvydų šeima sugrįžo į Žemaitiją, arčiau Juozo tėviškės, ir abu su žmona Anele pradėjo dirbti Kretingos gimnazijoje. Ir čia jie pasireiškė kaip puikūs savo dalyko žinovai. J. Mickevičiaus archyve rastas Kretingos gimnazijos mokytojų lituanistų dalykinės komisijos 1948–1949 m. darbo planas, sudarytas komisijos vadovo Juozo Tarvydo, pateikia išsamią informaciją apie mokymo metodų įvairovę, pedagoginės patirties sklaidą tarp gimnazijos ir Kretingos apskrities mokytojų. Anelė ir Juozas Tarvydai veda atviras pamokas, skaito pranešimus mokytojų konferencijose.

Juozas Tarvydas rašė straipsnius periodinėje spaudoje apie lietuvių kalbos mokymosi pasiekimus ir spragas, kitų dalykų dėstymo metodų naujoves ir praktikas. „Politiniu atžvilgiu mūsų mokyklos šiemet daug tvirtesnės. Vertinant istorijos faktus ar nagrinėjant literatūrinius veikalus, jau nesunku pritaikyti dialektinį istorinio materializmo principą“,– rašoma J. Tarvydo straipsnyje, apžvelgiančiame Kretingos apskrities mokyklų egzaminų rezultatus, išspausdintame 1946 m. liepos 4 d. „Žemaičių tiesoje“.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. balandžio 1 d. numeryje (Nr. 25).