Ūkininkų laukus kamuoja dešimtmečius nespręstos problemos

Asociatyvi nuotrauka
Prastai veikiančios melioracijos sistemos kamuoja ir Rietavo savivaldybės ūkininkus
Rūpesčių ūkininkams kelia ne tik prastas derlius, blogas oras ar mažos supirkimo kainos. Didelė dalis šalies laukų neturi gerai veikiančių melioracijos sistemų. Kadangi melioracijos statiniai nebuvo tvarkomi kelis dešimtmečius, jų nusidėvėjimas šiuo metu siekia maždaug 75–80 procentų. Ši problema kamuoja ir mūsų krašto ūkininkus. Kalbinti pašnekovai teigė, kad joms išspręsti yra būtinas didesnis finansavimas bei pačių žemės savininkų iniciatyva.

„Žemaičio“ kalbinta Rietavo ūkininkų sąjungos vadovė Genutė Pudžiuvelė sakė, jog melioracijos sistemas atnaujinti būtina, kadangi drenažas įrengtas dar sovietiniais laikais. Ne visi ūkininkai stengiasi jį prižiūrėti. Kai kurie vandens surinktuvai yra apžėlę krūmais arba užsikimšę dėl durpių.

Šioms problemoms spręsti yra būtinos didžiulės lėšos. Reikalui esant, ūkininkai bando šį tą pasiremontuoti savo lėšomis, tačiau didelio noro investuoti į rimtesnius drenažo atnaujinimo darbus, pasak G. Pudžiuvelės, ūkininkai nerodo. Iš valstybinių lėšų tvarkomi pagrindiniai kanalai.

Apie įsisenėjusias melioracijos problemas kalbėjomės ir su Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydiene. Pašnekovė „Žemaičiui“ teigė, kad šią sritį iš tiesų kamuoja nemenkos bėdos. Jų atsiradimą paskatino ne tik pasenusios sistemos, bet ir žemės savininkų daromos klaidos. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad žemės ūkio paskirties sklype be leidimo iškasamas tvenkinys.

Savivaldybė kasmet iš valstybės gauna 162 tūkstančius eurų siekiančias dotacijas. Jos skirtos žemės ūkio paskirties žemėje esančių valstybinių melioracijos sistemų avariniams gedimams šalinti.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. balandžio 15 d. numeryje (Nr. 29).