Naujausios
Plungė – dalis širdies
Linas Vaitkevičius ir jo žmona Rūta – tikri plungiškiai. Ir nors šiuo metu gyvena Klaipėdos krašte, sako visada su dideliu malonumu sukantys į Plungę, kur gyvena artimieji, draugai, kur traukia sugrįžti ir gera sutikti vaikystės draugus, šiaip pažįstamus veidus.
Sutuoktiniai juokauja, esą pikta ir apmaudu, kad jiems nusprendus įsikurti Klaipėdoje, Plungė it tyčia ėmė ir išgražėjo neatpažįstamai. Todėl abu neatmeta galimybės, kad galbūt vieną dieną sugrįš prie savo šaknų ir įsikurs čia ilgesniam laikui, nes Plungė buvo ir yra nemaža dalis abiejų širdies.
Tėčio pavyzdys
Didžioji dalis plungiškių ir nemažai kitur gyvenančių iki šiol puikiai prisimena ir geru žodžiu mini amžiną atilsį Lino tėvuką Gintautą Vaitkevičių, kuris buvo ir liko tikra Plungės legenda. Linas neslepia su tėčiu turėjęs ypatingą ryšį.
„Mūsų draugystė buvo išskirtinė, retai kas tokią turi. Ir dirbom kartu, būdavo, ir išgerdavom, ir pasėdėdavom, parūkydavom, ir pasišnekėdavom. O kartais ir pasipykdavom, ir paverkdavom apsikabinę. Gaila, tėtis be proto daug dirbo ir retai namie būdavo, todėl pats tapęs tėvu stengiuosi tos klaidos nedaryti ir kuo daugiau laiko su Nojuku praleisti“, – kalba atlikėjas.
Ypatingas tėvo ir sūnaus ryšys giliai įsirėžė ir Lino žmonos Rūtos atminty. Moteris sako, kad ją visada stebindavo tas besąlyginis palaikymas, kurio tiek Linas, tiek jo sesuo sulaukdavo iš tėčio.
„Buvau pradėjęs rašyti dainas, ne visos vykusios buvo, bet tėtis visada sakydavo, kad čia pasaulinio lygio daina bus, bombų bomba“, – šypsosi savo pirmuosius žingsnius muzikinės karjeros link prisiminęs Linas. Po tėčio mirties praėjus metams jis surengė Gintauto Vaitkevičiaus atminimo koncertą, po ketverių metų jį pakartojo, o šį rudenį, spalio 26 dieną, Plungėje žada surengti jau trečią. Kartu, kaip sako, bus prisimintas ir pagerbtas kitas iškilus plungiškis – maestro Andrius Kulikauskas.
„Ar mes vaidinam klasikus džiazmenus, ar kalam babkes?“
O koks buvo paties Lino kelias į muziką? Vyras pasakojo dainuoti pradėjęs dar darželyje. Už tai dėkingas savo auklėtojai, kuri, pastebėjusi berniuko gabumus, leisdavo jam nemiegoti pietų miego ir vietoj to vesdavosi prie pianino padainuoti.
Vėliau prasidėjo „Dainų dainelės“, kiti konkursai. O tada atėjo paauglystė ir pašnekovas sako staiga suvokęs, kad dėl balso mutacijos nebeišdainuojantis nė vienos natos. Supykęs ant viso pasaulio užsirašė groti būgnais pas mokytoją Edmundą Jušką Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje.
Vėliau tęsė mokslus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, ją baigęs įstojo studijuoti mušamųjų ir perkusijos į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
„Žiauriai patiko, svajojau groti Filharmonijoje, Operos ir baleto teatre. Bet mano kelyje atsirado toks Ovidijus iš Skuodo, irgi žemaitis. Jis ir sako – ar mes vaidinam klasikus džiazmenus, ar kalam babkes ir smagiai sau gyvenam?! Pasirinkau iš išskaičiavimo dainavimą ir ačiū Dievui“, – juokiasi atlikėjas.
Šiandien „Žemaitukai“ be didelio vargo surenka pilnas arenas žiūrovų ir tai rodo, kad tąsyk Linas ir Ovidijus pasirinko teisingai. Tą patvirtina ir šiemet vienas po kito pasipylę apdovanojimai. Linas sako, kad populiarumas ir šlovė jųdviejų su Ovidijum nepakeitė, sparnai nė vienam, nė kitam neužaugo. Greičiausiai dėl to, kad iki šlovės eita ilgai ir kantriai.
Iš vestuvių – į didžiąsias arenas
Prieš daugiau nei 10 metų mažai dar kam žinomi vyrukai grodavo ir dainuodavo vestuvėse, privačiose šventėse. Viskas pasikeitė, kai Linas nusprendė sukurti autorinę dainą. Taip gimė „Žemaitukų“ vizitine kortele netrukus tapusi daina „Rinkis mane“, pasak Lino, iškart tapusi tikru hitu ir surinkusi net 20 milijonų peržiūrų.
Nuo tada „Žemaitukai“ atlieka savo kūrybos repertuarą, be to, dabar koncertuoja su gyvo garso grupe, dėl to gali visa širdimi atsiduoti kūrybai ir mėgautis procesu.
Nors taip būdavo ne visada, yra tekę ne vieną pūdą druskos suvalgyti, visokių nepatogumų patirti, taupant viešbučiuose vienoj lovoj miegoti, taikstytis su nemandagiu užsakovų elgesiu arba per parą 3–4-iuose koncertuose atgroti.
Linas atviras: „Rimtų nesėkmių mūsų karjeroje nebuvo, tik daug nusivylimų. Dalyvavom televizijos projekte „X faktorius“, po jo visi tik ir kartojo – ruoškitės, jūsų laukia muzikinė karjera, aprengs, dainų prirašys... Sėdim, laukiam – nieko. Po „Lietuvos balso“ projekto vėl liejosi pažadai ir mes turėjom daug laiko suprasti, kad niekas neateis ir nepadarys mūsų žvaigždėmis“.
Didžiausia kritikė ir palaikytoja – žmona
Kalbantis su atlikėju knieti sužinoti, kiek prie garsių žmonių sėkmės paprastai prisideda jų antrosios pusės? Šito paklausta Rūta pasakoja, kad jiedu su Linu šį klausimą vienas kitam ir patys sau pradėjo kelti tik visai neseniai, „Žemaitukams“ pradėjus rinkti pilnas arenas žiūrovų.
Sutuoktiniai kartu jau 11 metų, panašiai tiek tęsiasi ir „Žemaitukų“ istorija, tad Rūta sako nuo pat pradžių mačiusi grupės kelią, jos sėkmes ir nesėkmes. Panašiu metu Linas ir Ovidijus sukūrė šeimas, susilaukė savo atžalėlių, natūralu, kad abiejų šeimų asmeninis gyvenimas ir karjera visada eina koja kojon.
„Mes su Linu kone nuo paauglystės kartu. Ir santykiai pakeitė daug formų, ir darbo suvokimas keitėsi. Nuo pat bendro gyvenimo pradžios abu dirbdavom savaitgaliais: aš grožio srityje, Linas – muzikos. Viskas atrodė normalu ir kasdieniška. Bet pastaraisiais metais vyksta daugiau dalykų, „Žemaitukai“ tapo populiarūs ir visur kviečiami, tad nori nenori ateina supratimas, kad turi palaikyti savo vyrą, nevaržyti jo veiklų“, – sako Rūta.
Linas atvirauja, kad žmona yra pirmoji jo parašytų dainų vertintoja. Esantis jai dėkingas už tai, kad nevynioja žodžių į vatą, jei nauja daina nepatinka – taip ir pasako. „Iš pradžių pykdavau, nes turiu didelį ego, esu užsispyręs žemaitis. Bet iš tikrųjų Rūtos žodis man labai svarbus. Ji formuoja tą kryptį. Būna, grįžti po koncerto, kur minios žmonių tave tiesiog ant rankų nuo scenos išnešė, o Rūta sako – Nojukas serga, rytoj neis į darželį, tau reikės pabūti su juo. Ir tada tu nusileidi iš tų padebesių, vėl pasijauti tvirtai ant žemės stovintis. Namai ir šeima yra didžiausia prasmė ir jei ne Rūta – nesuprasčiau to.“
Visur kartu – su sūnumi
„Žemaitukų“ populiarumui augant sutuoktiniai stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pabūti kartu, todėl Rūta su dabar penkiamečiu Nojumi dažnai lydi Liną į koncertus, į televizijos laidų filmavimus. Atlikėjas sako, kad jam svarbu, jog sūnus matytų jį scenoje, be to, gera po ilgai užsitęsusių filmavimų grįžti į viešbučio kambarį, kur jo laukia šeima.
Gal dėl dažnų kelionių Nojus auga komunikabilus ir drąsus. Sutuoktiniai sako daug dėmesio ir laiko skiriantys pokalbiams su berniuku, nuo pat mažų dienų stengiasi jam viską paaiškinti, papasakoti. „Auga jautrus, sakyčiau, geros širdies žmogus, labai paslaugus, ne melagis“, – apie sūnų kalba atlikėjas.
O kaip Linui sekasi sutartis su kolega Ovidijum? Juk daugiau nei dešimt metų abu dalinasi tiek šlove ir sėkme, tiek nesėkmėm, nusivylimais, galų gale – kasdieniu nuovargiu po nesibaigiančių koncertų ir filmavimų.
„Mudu abu viskuo skiriamės – išvaizda, skoniu, požiūriais. Aš aštresnis, karštesnis, jis ramesnis, nuleidžia mane ant žemės. Esam išmokę pasisakyti vienas kitam, jei kas nepatinka, stengiamės įsiklausyti ir išgirsti vienas kitą. Pagrindinė mūsų mintis yra ta, kad jeigu pradėsime pyktis dėl nieko: dėl pinigų, stiliaus, kokio nors renginio turinio, prarasime tą, ką sukūrėm, o sukūrėm daug“, – kalba Linas.
