
Naujausios
Kvietė pastebėti grožį ir gerumą
Toks padėkos vakaras Rietave būdavo rengiamas kiekvienų metų pabaigoje, tačiau pernykščio teko atsisakyti dėl tuo metu visais būdais bandytos suvaldyti pandemijos. Dėl jos šiemet neįvyko ir Mykolinių šventė, tad jau daug anksčiau turėję būti ištarti padėkos žodžiai, lydimi gausių plojimų, antradienį skambėjo ypač garsiai ir nuoširdžiai.
„Noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų, džiaugiuosi jumis visais“, – į gausiai susirinkusią publiką kreipėsi A. Černeckis, už kasdienius darbus dėkodamas visiems – nuo anksčiau už visus pakylančio kiemsargio iki reikšmingus sprendimus priimančių politikų.
Į sceną tą smuiko, violančelės ir akordeono garsų, grakščių šokio žingsnelių bei smagaus svingo dainų pripildytą vakarą lipo ir patys Seimo nariai – Jurgis Razma bei Jonas Varkalys, Rietavo garbės pilietis Jonas Jagminas.
Tiek jie, tiek į susirinkusiuosius kreipęsis Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Antanas Gutkauskas įvairių negandų apsuptyje kvietė pasidžiaugti šviesiais ir gražiais dalykais, vis greitėjančio gyvenimo tėkmėje nepamiršti ištarti ačiū ir jausti dėkingumą.
Dėkojo visuomenininkui ir etnokultūros tradicijų puoselėtojui
Netrukus į sceną vienas po kito ėmė „leistis“ simboliniai padėkos angelai. Pirmasis jų skirtas Albinui Maslauskui. Daugelis šį žemaitį nuo Lopaičių žino kaip ilgametį Rietavo savivaldybės tarybos narį, pažįsta kaip aktyvų visuomenininką, kultūros paveldo puoselėtoją ir gamtos mylėtoją, mato ir girdi jį dainuojant Rietavo kultūros centro folkloriniame ansamblyje „Kadaginis“, kur
A. Maslausko balsas skamba nuo pat šio ansamblio susikūrimo.
Rietaviškiai A. Maslauskui turi būti dėkingi už užmegztą ir palaikomą tvirtą ryšį tarp Rietavo ir Zarbeko (Vokietija). Jis yra šių dviejų miestų partnerystės draugijos „Kelias“ tarybos pirmininkas.
Savo mylimuose Zorūbėliuose A. Maslauskas yra įkūręs sertifikuotą ekologinį šeimos ūkį, augina bites. Savo vaikus ir anūkus nuo mažens moko mylėti gimtąjį kraštą, puoselėti tradicijas. Atsidavęs yra ne tik šeimai, bet ir bendruomenei.
Deja, A. Maslauskas už indėlį skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir etnokultūros tradicijų puoselėjimą jam skirto padėkos angelo atsiimti negalėjo. Jį priėmė ir tėčio vardu dėkojo dukra Rūta.
Už įvertinimą atsidėkojo daina
O įteikus antrąjį simbolinį padėkos angelą per salę nuvilnijo daina. To buvo galima laukti, nes apdovanojimą atsiėmė visoje Lietuvoje žinomas chorvedys, muzikos vadovėlių autorius ir mokytojas Aloyzas Meškauskas.
„Aš kalbėti nepripratęs, aš dainuoti pripratęs. Ar padėsit man?“ – atsiimdamas statulėlę pakvietė visus užtraukti smagią dainą.
Energija trykštančio 90-mečio A. Meškausko indėlis į muzikinės kultūros puoselėjimą, savo krašto muzikinio paveldo išsaugojimą – ryškus ir neblėstantis. Rietavo savivaldybės Norgalvių kaime gimęs muzikas paliko ryškią žymę muzikos istorijoje. Jis – Kretingos muzikos mokyklos steigėjas, 1969–1982 m. buvo Plungės vaikų muzikos mokyklos direktorius.
Be daugybės veiklų ir darbų, dirbo ir bendrojo lavinimo mokyklose, vadovavo suaugusiųjų ansambliams be chorams, net po kelis kolektyvus paruošdavo respublikinėms Dainų šventėms. A. Meškauskas visuomeniniais pagrindais yra dirbęs Lietuvos radijo ir televizijos meno tarybos nariu, diriguodavo Telšių bei Plungės rajonų dainų šventėse, Rietavo trečiojo amžiaus universiteto klausytojai jį žino ir kaip puikų dekaną.
Mūsų kraštietis per gyvenimą yra sukūręs per šimtą kūrinių – dainų ir instrumentinių pjesių. 1980 m. išleistas jo stambiausias kūrinys – keturių veiksmų opera vaikams „Grybų karas“. O naujausia A. Meškausko sudaryta knyga – šiemet išleista „Dainuokit, sesės ir broliai“.
A. Meškauskui rūpėjo įamžinti gimtojo krašto muzikinį paveldą, tad yra parašęs natas dainoms, „kaip jos tada buvo dainuojamos mūsų krašte, Rietavo parapijoje ir apylinkėse“, – taip sakė apie vieną savo leidinių.
Visus pažįstantis ir visų pažįstamas
Visus nominantus, akimirkas iš jų gyvenimo buvo galima pamatyti skaidrėse demonstruotose nuotraukose. Jose vertėsi ir ilgamečio „Žemaičio“ fotografo Vlado Gaudiešiaus, mūsų laikraščiui talkinančio iki šiol, gyvenimo akimirkos. Tik parengti pristatymą apie jį, pasirodo, nebuvo taip paprasta. „Sunkiausias darbas buvo rasti nuotraukų apie jį patį“, – prisipažino meras, spausdamas ranką trečiajam nominantui.
Rietavo savivaldybės Užupio kaime gimęs V. Gaudiešius nuo savo gimtojo krašto niekada nenutolo. Dar ir dabar, jau būdamas 85-erių, fiksuoja svarbiausius Rietavo savivaldybės įvykius, renginius, gamtą. Ir į šį Kalėdinį padėkos vakarą Vladas atvyko su fotoaparatu rankose, jo nenusikabino net lipdamas į sceną atsiimti apdovanojimo už darbą ir indėlį puoselėjant gimtojo krašto atminties išsaugojimą.
„Tokie žmonės kaip Vladas, – metraštininkai“, – skambėjo žodžiai, tiksliai apibūdinantys ilgametį fotografą.
O V. Gaudiešiaus, kaip fotografo, kelias prasidėjo nuo bendradarbiavimo su Lietuvos televizija. Nors dirbti fotokorespondentu pradėjo Šilalėje, po kelerių metų buvo pakviestas į Plungę, kur gyvena iki šių dienų.
Tiek rietaviškių, tiek plungiškių savu laikomas fotografas yra aktyvus Rietavo kraštiečių klubo narys. Tikriausiai nė vienas rimtas leidinys apie Rietavą neapsieina be V. Gaudiešiaus nuotraukų. Rietavo kraštietis yra ir Oginskių kultūros istorijos muziejaus pagalbininkas, jo fotografijomis iliustruoti muziejaus leidiniai, muziejaus fototekai jis yra perdavęs šimtus fotografijų ir filmuotos medžiagos.
Kartu su rietaviškiais muziejininkais ir paveldo puoselėtojais V. Gaudiešius 2018 m. ir 2019 m. dalyvavo ekspedicijose, kurių metu įamžino Oginskių palikimo pėdsakus Lietuvoje ir Baltarusijoje.