Apie vėjo jėgaines, dulkančius kelius ir pjaunamus medžius

Jurgitos NAGLIENĖS nuotrauka
Meras paragino seniūnus aktyviau dirbti su apsileidėliai
Praėjusį antradienį Rietavo meras Antanas Černeckis į pasitarimą pakvietė visus savivaldybės seniūnus. Tiesa, tik atėjęs skubaus skambučio netrukus buvo iškviestas ir tvarkyti reikalų išskubėjo Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis, tad miesto problemos šįkart gvildentos mažiau, tačiau bėdų netrūksta ir kaimuose, tad besikalbant nepastebimai prabėgo kone dvi valandos.

Grandioziniai planai dėl vėjo jėgainių

Trečiadienio vakarą Rietavo savivaldybėje buvo numatytas vėjo jėgainių parko įrengimo ir eksploatacijos Rietavo savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei, tad ir susitikimas su seniūnais pirmiausia pradėtas šia tema.

Meras ragino seniūnus nepraleisti šio pristatymo ir paraginti gyventojus jame dalyvauti, užduoti ataskaitos rengėjams rūpimus klausimus, nes kai jau prasidės statybos, bus per vėlu pečiais gūžčioti ir pakaušį krapštyti.

Iš viso yra suplanuota pastatyti per 50 vėjo jėgainių Rietavo, Daugėdų ir Medingėnų seniūnijose. „Jos bus išdėstytos vakariniame ir šiauriniame savivaldybės pakrašty, pradedant Girdvainiais, Lioliais, Budrikiais, eis pro Bubėnus, Daugėdus iki Medingėnų. Tik Tverų nepalies, nes ten – draustiniai, piliakalnis“, – kalbėjo A. Černeckis.

Pasak mero, vietos bendruomenės turėtų gauti nemažą finansinę naudą iš šio projekto, mat yra numatyta parama bendruomenėms nuo kiekvienos pagamintos elektros kilovatvalandės, be to, jėgainių parko vystytojai planuoja investuoti į kelius, kuriais bus aptarnaujami šie įrenginiai.

„Dabar visam pasaulyje pristatyta tų jėgainių: Vokietijoje pilna, Danijoje, Belgijoje, Olandijoje – kur tik bežiūrėsi. O ir pas mus tas ateina, Telšiuose plečiasi vėjo jėgainių parkai. Nes dabar kas turi elektros, tas gali vystyti gamybą, o kur gamyba, ten trauka“, – tęsė meras

Rinks naujus seniūnaičius

Susitikimo metu seniūnams priminta, kad laukia nauji seniūnaičių rinkimai – įstatymai numato, kad jie turi būti surengti per pusmetį po savivaldos rinkimų. A. Černeckis teiravosi seniūnų, kiek seniūnaičių kiekvienoje seniūnijoje yra dabar ir ar užtenka, o gal per daug.

Daugėdų seniūnijai vadovaujanti Asta Globienė sakė, kad jai talkina 3 seniūnaičiai ir kad tiek jų visiškai užtenka. Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas prisipažino turintis 5 seniūnaičius ir kad išsiverstų su mažiau. Rietavo seniūnijoje išrinkta 12 seniūnaičių, Rietavo miesto – 11, o Medingėnų seniūnas Tomas Sragauskas pasakojo likęs tik su dviem seniūnaičiais, nors anksčiau turėjęs 5. „Ištuštėjo kai kurie kaimai, nebeliko žmonių, tad dabar liko tik du seniūnaičiai ir klausimas, ar jie norės toliau eiti šias pareigas“, – svarstė seniūnas.

Meras sutiko, kad ten, kur kaimai nebegyvybingi, nėra reikalo žmones apkrauti bereikalingais įpareigojimais. Svarstyta, kad naujus seniūnaičius pavyks išsirinkti per birželio mėnesį, nors seniūnai kalbėjo, kad tai – ne pats geriausias metas rinkimams, mat vidurvasary – pats darbymetis, kaimo žmonėms nelieka laiko visuomeninei veiklai.

Kam suoliuko reikia, o ką duobės siutina

Nesulaukiant Rietavo miesto seniūno, trumpai apžvelgtos ir aktualiausios miesto problemos. Meras informavo gavęs skundą, kad išėjus iš „Maximos“ prekybos centro, nėra jokio suoliuko atsisėsti pailsėti su pirkiniais. Bet prekybos centro teritorija – privati, Savivaldybė negali joje šeimininkauti.

Gyventojai pasigenda suoliuko, o meras sakė su nerimu stebintis, kaip sunkiasvorės mašinos, atvežančios prekes į minėtą prekybos centrą, laužo šaligatvį ties biblioteka. Kita problema – kad vėluojama pradėti duobių asfaltuotose miesto gatvėse užlyginimo darbus. Esą labiausiai akis bado ir vairuotojų nervus „trumpina“ atsivėrusi duobė ties neseniai atnaujintu skveru. Nors daugelis ją jau žino, tačiau užsižiopsoję į naująjį fontaną vis tiek pamiršta apvažiuoti.

Kaimiškųjų seniūnijų seniūnams dabar aktualus žvyruotų kelių laistymas, siekiant mažinti dulkėtumą. Daugėdų seniūnė sakė niekaip neprisikviečianti šią paslaugą teikiančios įmonės „Raguvilė“, mat ši skuba pirmiausia palaistyti tų savivaldybių, su kuriomis turi sutartis, žvyrkelius. A. Globienė kalbėjo, kad būtų naudinga tokią sutartį sudaryti ir Rietavo savivaldybei. O Tverų seniūnas sakė kelius barstantis specialia dulkėtumą mažinančia druska, tačiau šiemet įsigijo jos ne itin kokybiškos, tad rezultatas nedžiugina.

Apie apsileidėlius ir savivaliautojus

Pasitarimo metu dėmesio skirta ir apleistoms sodyboms, apgriuvusiems pastatams.

„Pernai kai ką išjudinome, kad apsitvarkytų, bet kaimuose dar yra griuvėsių, kurie bado akis, ypač pakelėse. Gal Savivaldybė galėtų pati aptvarkyt tuos trobesius, ypač pakelėse esančius“, – svarstė A. Černeckis, bet pripažino, jog neužteks biudžeto lėšų visus apsileidėlius apkuopti ir paremontuoti. Svarstyta, kad ši problema galbūt išsispręs bendruomenėms pradėjus gauti vėjo jėgainių statytojų paramą.

„Reikia kažkokių vaistų rasti“, – kalbėjo A. Černeckis. Diskutuojant prisimintos dirbtuvės Pelaičiuose. Pusė jų yra bešeimininkės, tad ilgainiui žmonės į šią teritoriją ėmė tempti savo šiukšles ir visokias atliekas, senas padangas. Seniūnas paaiškino, kad kita šių dirbtuvių pusė yra prižiūrima, jos savininkus domina galimybė įsigyti ir antrąją pusę, bet reikia pripažinti šį nekilnojamąjį turtą kaip bešeimininkį ir skelbti jo pardavimo aukcioną.

Kalbėta, kad šios procedūros vyktų sparčiau, jei Savivaldybė turėtų specialistą pastatų techninei priežiūrai. O kol tokio nėra, seniūnai paraginti patys akyliau stebėti, kas tvarkosi, o kas apleido savo statinius ir teritorijas.

Susitikime dalyvavusi Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė prašė seniūnų gyventojus informuoti ir apie medžių pjovimo tvarką, nes dar daug kas jos nežino. Ekologė papasakojo neseną nutikimą, kada vienas žmogus savo kieme nupjovė keturias liepas. Savivaldybė gavo skundą dėl neteisėtai nupjautų medžių, tad savivaliavusiam žmogui skirtas įpareigojimas atlyginti 2 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai ir dar sumokėti administracinę baudą.

„Kad išvengti tokių skaudžių atvejų, norint pjauti ar drastiškai genėti medžius, visada reikia pasikonsultuoti su seniūnu, nes dabar kaimynai vieni kitus puikiai mato ir neretai nevengia paskųsti“, – kalbėjo V. Andrijauskienė.