
Naujausios
Arčiausi namai – už 800 metrų
Tiesa, kaip tokiais atvejais reikalaujama, visuomenei tarsi ir buvo sudarytos galimybės popierinę ataskaitą pavartyti, mat ji ne vieną savaitę buvo palikta Rietavo seniūnijoje. Apie susirinkimą su investuotojais taip pat skelbta viešai tiek vietos, tiek respublikinėje spaudoje, žmonės daugiau sužinoti apie netoliese jų numatomų dviejų vėjo jėgainių statybą į susirinkimą kviesti ir paskelbus apie jį Rietavo savivaldybės interneto svetainėje, tačiau susidomėjimas buvo menkas.
Kaip ten bebūtų, skelbtą dieną ir valandą planuojamos ūkinės veiklos ataskaitą nuotolinio susirinkimo metu saujelei prisijungusiųjų pristatė VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto visuomenės sveikatos specialistė Aurelija Žalienė.
Ataskaitoje rašoma, jog vėjo jėgainių statyba numatyta mažai apgyvendintoje vietovėje. Jos šiaurės vakarų kryptimi nuo Rietavo būtų nutolusios 5,2 km, pietrytinėje pusėje atstumas iki Labardžių – 2 km, o arčiausiai esantys gyvenamieji namai Purvelių ir Pjaulės kaimuose yra už 800 metrų. Tokių namų yra 3. Sklypo vieta statybai apgalvota, mat Rietavo savivaldybės teritorijos bendrajame plane jis numatomas kaip vėjo jėgainių parkas, čia netgi būtų galima įrengti dar keletą jėgainių. Skaičiuojama, kad vienos elektrinės įrengimui reikės 0,3 ha ploto.
Išsamiai aprašytas ir įvertintas triukšmo, šešėlių mirgėjimo, infragarso, elektromagnetinės spinduliuotės poveikis sveikatai, esą nė vienas neviršija nustatytų leistinų normų. Įvertinti ir psichologiniai veiksniai. Nors neneigiama, kad vėjo elektrinės gali kelti nepasitenkinimą ir erzinti, tačiau teigiama, kad „statybai pasirinktas žemės sklypas ir elektrinių išdėstymas teritorijoje yra pakankamu atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, kad būtų išvengta triukšmo įtakos gyventojų sveikatai“.
Prašė dar vieno susitikimo
Visą šią informaciją išgirdo į susirinkimą prisijungę du ūkininkai iš vietinių kaimų bei Labardžių bendruomenės pirmininkė Loreta Jurkienė. Jie prašė bendruomenei surengti dar vieną susitikimą, kad daugiau žmonių sužinotų apie vėjo jėgainių statybą jų apylinkėse.
UAB „Salvet industria“ direktorius Arvydas Kazlauskas pažadėjo atvykti į Labardžius ir pasikalbėti su žmonėmis.
O pirmojo susirinkimo metu domėtasi dėl sanitarinių apsaugos zonų, kurios apima 233 m teritoriją nuo elektrinių iki šalia esančių sklypų – ar statytojams nebūtina gauti kaimyninių sklypų savininkų parašus? Pasirodo, būtini visų kaimyninių žemės sklypų savininkų parašai ir jei bent vienas nesutiktų pasirašyti, vėjo jėgainių čia statyti nebus galima.
Gyventojai raminti, kad dėl vėjo jėgainių atsiradimo ūkiniai sklypai savo vertės nepraras, tad nuogąstauti dėl to nereikėtų.
Susirinkimo dalyvius domino ir tai, koks vėjo jėgainių tarnavimo laikas ir kas jų laukia po to – reikės ardyti, o gal užteks atnaujinti? Anot S. Kazlausko, Lietuvoje dar nėra jėgainės, pastatytos prieš 35 metus, bet Danijos, Vokietijos pavyzdžiai rodo, kad jos po 25–30 metų yra keičiamos.
Daugiau klausimų nepažiro. O kadangi dar vieno susitikimo, kad abiem pusėms būtų viskas aišku ir gerai, prašė ne tik kaimų gyventojai, bet ir Rietavo seniūnas Ričardas Astrauskas, pažadėta jį surengti artimiausiu metu. Delsti nėra kada, mat kovo 30 d. ataskaita jau turės būti pateikta vertinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamentui.
Yra abejojančiųjų
Labardiškiai į situaciją pažiūrėjo rimtai ir susitikimą sušaukė praėjusį ketvirtadienį. Po jo kalbinta bendruomenės pirmininkė L. Jurkienė „Žemaičiui“ sakė, kad susitikti su investuotojais daugiausia susirinko finansine nauda suinteresuoti gyventojai, kuriems pastačius vėjo jėgaines nubyrėtų pinigėlių. O jų gali tikėtis tie žmonės, kurių sklypai šalia sanitarinės zonos.
Ką jie mano apie planuojamas statybas? Pasak L. Jurkienės, yra tokių sklypų savininkų, kurie Labardžiuose negyvena, savo žemes išnuomoja didesniems ūkininkams. Tad jie rankomis ploja, kad gaus papildomų pajamų. Tiesa, finansinės naudos galėtų tikėtis tik su ta sąlyga, kad elektrinių statybai neprieštaraus ir kiti tokių sklypų savininkai.
O abejojančiųjų atsirado.
„Yra vieni ūkininkai, kurie mano, kad finansinė paskata per maža, jie nežino, ar sutikti. Bet jaučia spaudimą iš kaimo – jei nesutiks, tai ir kiti liks be nieko“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Labardiškiai – mažiausiai suinteresuoti
Žinoma, vėjo jėgaines matys visi arti gyvenantieji, nesvarbu, turi šalia sklypų ar ne. Bet, anot L. Jurkienės, didelio pasipriešinimo statyboms nėra. O labardiškiai dėl to turbūt mažiausiai suka galvas, mat vėjo jėgainės būtų už 2-jų kilometrų, be to, Labardžių kaimo gyventojų balsas turbūt mažai ką lemtų.
Būta nuogąstavimų, kad jėgainių „maišomas“ vėjas atsilieps paukščiams, kad nebebus galima išgirsti gervių klyksmo. Bet bendruomenės pirmininkė šiuos klausimus uždavusi Lietuvos ornitologų draugijai ir gavusi atsakymą, kad dvi jėgainės įtakos paukščiams tikrai neturės. Domėjusis ir dėl bičių, tačiau Lietuvos bitininkų asociacija atsakymo dar nepateikusi.
Nors jėgainių parkui numatytoje teritorijoje Pjaulėse galėtų išdygti ir daugiau trisparnių, investuotojai susitikimo metu tikinę, kad bent jau artimiausius 7–10 metų to tikrai nebus nei Pjaulėse, nei kitoje Rietavo savivaldybės vietoje, mat Rietavo savivaldybės detaliajame plane ši vieta tokia vienintelė. O ir elektros tinklų apkrovimas būtų per didelis – nemažai vėjo jėgainių statoma prie Laukuvos.
„Aš pati turėjau vienintelį klausimą – ar bus utilizuojami savo jau atitarnavę vėjo jėgainių sparnai, nes iki šiol nebūdavo. Tačiau atstovai užtikrino, kad pagaminti dabar tikrai bus utilizuojami“, – pasakojo labardiškė.
Jeigu ir po susitikimo gyventojai dar turėjo pastebėjimų, juos turėjo pateikti iki šiandienos. Tačiau penktadienį L. Jurkienė sakė, kad bendruomenei šiuo metu klausimų nekyla. Tik neslėpė pasipiktinimo seniūno R. Astrausko neatsakingumu.
„Turėjo ataskaitą nuo vasario 25 dienos ir neinformavo bendruomenės nei per elektroninį paštą, nei per feisbuką, nei į skelbimų lentą atvežė informaciją iškabinti. Jam turim tikrai daug nusiskundimų“, – sakė L. Jurkienė.
Jeigu vėjo jėgainių statybai jokių kliūčių nebus, jų projektavimo darbus planuojama užbaigti šių metų paskutinį ketvirtį. Statybos numatomos 2023–2024 metais, o iškart po jų – ir eksploatacija.