Naujausios
Gimtinė – tolimajame Altajuje
Šį pasakojimą vertėtų pradėti nuo įdomios detalės – P. Turskis su Rietavu turi nedaug bendro. Vyras nei jaunystės dienomis, nei vėliau niekada čia negyveno. Jo tėvonija – Spraudžio kaimas, esantis anapus autostrados, kur kadaise čia stovėjusią sodybą dabar žymi tik likę pamatai ir pašnekovo paveldėtas gabalas miško.
Ten gyvenusi Turskių šeima 1949 metais turėjo palikti savo namus – į duris pasibeldę saugumiečiai liepė krautis daiktus ir išgabeno šiaurėn, į atšiaurųjį Magadano kraštą. Šeimos vienturčiui tada buvo tik vieneri. Saugumiečiai leido jį palikti seneliams, tad Turskiai į tremtį iškeliavo vienudu, po Stasės Kaulaitės-Turskienės širdimi jau supantis naujai gyvybei.
Vos po dviejų mėnesių Krasnodaro krašto gyvenvietėje Kedrovkoje Turskiams gimė sūnus Petras. „Atėjau nuo narų į geldą lentinę. / Kartu su utėlėmis ir blakėmis“ – P. Turskis sueiliavo viename iš savo eilėraščių.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. birželio 6 d. numeryje (Nr. 43).