„Čia sprendėsi žmonių likimai“

Jurgitos NAGLIENĖS nuotrauka
Petras Turskis apleistą laikrodinės bokštą pavertė smalsumą žadinančiu traukos objektu. Čia pat, kieme, rasta gandro plunksna kraštotyrininkui pasitarnauja aprodant bokšte sukauptus eksponatus
Kraštotyrininkas Petras Turskis Rietave, buvusios kunigaikščių Oginskių dvaro oficinos laikrodžio bokšte, savo rankomis kuria krašto muziejų. Jį pavadino lakonišku pavadinimu „Egzistencija, tremtis, rezistencija“. Tad kilkime kartu laikrodinės bokšto laiptais, klausydamiesi kraštotyrininko pasakojimų apie jo surinktus ir čia eksponuojamus skaudžios mūsų krašto istorijos liudijimus bei jo paties kelius, vingiavusius iš Kedrovkos per Spraudį, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir dabar vis dažniau atvedančius į Rietavą.

Gimtinė – tolimajame Altajuje

Šį pasakojimą vertėtų pradėti nuo įdomios detalės – P. Turskis su Rietavu turi nedaug bendro. Vyras nei jaunystės dienomis, nei vėliau niekada čia negyveno. Jo tėvonija – Spraudžio kaimas, esantis anapus autostrados, kur kadaise čia stovėjusią sodybą dabar žymi tik likę pamatai ir pašnekovo paveldėtas gabalas miško.

Ten gyvenusi Turskių šeima 1949 metais turėjo palikti savo namus – į duris pasibeldę saugumiečiai liepė krautis daiktus ir išgabeno šiaurėn, į atšiaurųjį Magadano kraštą. Šeimos vienturčiui tada buvo tik vieneri. Saugumiečiai leido jį palikti seneliams, tad Turskiai į tremtį iškeliavo vienudu, po Stasės Kaulaitės-Turskienės širdimi jau supantis naujai gyvybei.

Vos po dviejų mėnesių Krasnodaro krašto gyvenvietėje Kedrovkoje Turskiams gimė sūnus Petras. „Atėjau nuo narų į geldą lentinę. / Kartu su utėlėmis ir blakėmis“ – P. Turskis sueiliavo viename iš savo eilėraščių.

nuotrauka
Pro bokšto langus atsiveria įspūdingi Rietavo vaizdai
 

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. birželio 6 d. numeryje (Nr. 43).