Kai kurie verslininkai jaučiasi skriaudžiami?

Rei­ka­lin­gi tik priim­ti de­le­ga­ci­jas?
Su to­kiais nu­si­skun­di­mais ke­le­tas verslą Rie­ta­vo sa­vi­val­dybė­je plėto­jan­čių as­menų kreipė­si į Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės ta­ry­bos narį Vik­torą Kra­jiną, o šis pro­blemą iškėlė vie­šai ket­vir­ta­dienį vy­ku­sio nuo­to­li­nio Ta­ry­bos po­sėdžio me­tu.
Po­li­ti­kas pa­žymė­jo, kad vers­li­nin­kai, pra­šy­da­mi pa­dėti išspręs­ti šią pro­blemą, į jį kreipė­si dar prie­š ka­ran­tiną.
„Ne­ži­nau, gal šią dieną si­tua­ciją yra pa­si­kei­tu­si. Bet to­kių nu­si­skun­dimų iš vers­lo žmo­nių bu­vo, ir ne vie­nas“, – kalbė­jo V. Kra­ji­nas.
Anot jo, rie­ta­viš­kiai vers­li­nin­kai jau­čia­si tar­si iš­nau­do­ja­mi cent­ro, rei­ka­lin­gi tik tuo­met, „kai rei­kia priim­ti sve­čius, de­le­ga­ciją, ap­gy­ven­din­ti, ap­nak­vin­din­ti, pa­vai­šin­ti“.
V. Kra­ji­nas sakė manąs, kad už tai kaž­kokį at­lygį verslą tu­rin­tys žmonės gau­na. Ta­čiau bėda esan­ti ta, kad tuo­met, kai jiems pa­tiems pri­rei­kia pa­gal­bos, kur kreip­tis ne­tu­ri. Kad ir dėl tų pa­čių va­di­namųjų ko­vi­di­nių lėšų – ne­ži­nan­tys, kur gau­ti rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos, o su RTVIC di­rek­to­re ne vi­sa­da su­si­kal­ban­tys.
„Gal galėtų ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, me­ras pa­si­kalbė­ti?“ – po­sėdžio me­tu klausė V. Kra­ji­nas.
„Sėdam ir iš­siaiš­ki­nam“
Me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis kvietė pro­blemą spręsti stve­riant jautį už ragų. „Yra pro­ble­ma, vers­li­nin­kas nu­skriaus­tas – šne­kamės, kvie­čiamės, sėdam ir iš­siaiš­ki­nam“, – ra­gi­no jis.
Ta­čiau V. Kra­ji­nas paaiš­ki­no, jog žmonės, nors žinąs jų pa­var­des ir konk­re­čius fak­tus, pa­tys kreip­tis bi­jo – ma­nan­tys, kad po to ga­li būti už­siun­dy­ti įvai­rių ko­mi­sijų, su­lauk­ti ne­tikėtų pa­tik­ri­nimų ir pa­na­šiai.
To­kie žod­žiai A. Čer­nec­kiui tik su­kėlė juoką: „Ger­bia­mas Vik­to­rai, ar šiais lai­kais jūs įsi­vaiz­duo­jat, kad ar me­ras, ar di­rek­to­rius, ar vers­lo cent­ro di­rek­torė kaž­ko­kią ko­mi­siją kaž­kam ga­li už­siun­dy­ti? <...> Rei­kia nu­ra­min­ti žmo­nes to­kiu at­ve­ju, jei jie klys­ta ir taip smar­kiai klys­ta.“
Me­ras siūlė kitą­kart to­kius nu­si­skun­dimų tu­rin­čius vers­li­nin­kus nu­kreip­ti tie­siai pas jį, jei­gu jau šie bi­jo akis į akį su­si­tik­ti su įstai­gos va­do­ve. „Kalbė­sim, ka­me rei­ka­las, o taip da­bar tą van­denį drums­ti...“
Posėd­žio me­tu me­ras ne kartą pa­brėžė, jog norėtų ži­no­ti aiš­kius fak­tus, tad V. Kra­ji­nas ir pa­tiks­linęs. Esą kai ku­rie vers­li­nin­kai dėl di­rek­torės ne­pa­ten­kin­ti „dau­giau kaip dėl as­mens“.  Po to­kių jo žod­žių ir vi­sos dis­ku­si­jos A. Čer­nec­kis žadė­jo su L. Doc­ke­vi­čie­ne pa­si­šnekė­ti.
Toks at­ve­jis – pir­mas
Su RTVIC di­rek­to­re penk­ta­dienį kalbė­jo­si ir „Že­mai­tis“.
„La­bai keis­ta, nes tai toks pir­mas at­ve­jis per visą ma­no dar­bo lai­ko­tarpį čia, Rie­ta­ve, o dir­bu jau 18 metų“, – stebė­jo­si di­rek­torė ir pa­brėžė po­sėdy­je ne­da­ly­va­vu­si, jo įra­šo dar ne­ma­čiu­si, tad tiks­liai ir ne­ži­nan­ti, ko­kia­me kon­teks­te bu­vo mi­ni­ma, kas bu­vo kal­ba­ma.
Nu­pa­sa­ko­jus kon­tekstą, L. Doc­ke­vi­čienė, ku­ri yra vie­na iš Smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo rėmi­mo fon­do na­rių, pri­si­minė „me­send­že­riu“ su­si­ra­šinė­ju­si su vie­nu as­me­niu – rie­ta­viškės vers­li­ninkės vy­ru ir ja pa­čia. Esą pirmą kartą klau­simų su­lau­ku­si dar ba­land­žio mėnesį. Žmo­gus tei­ra­vo­si, ar kas nors ban­do pa­ko­vo­ti dėl pa­ra­mos pa­ke­to Rie­ta­vo smul­kia­jam vers­lui, sakė kal­ban­tis dau­gu­mos Rie­ta­vo vers­li­ninkų var­du.
L. Doc­ke­vi­čienė tei­gia pa­pa­sa­ko­ju­si, kas da­ro­ma, ko­kios dis­ku­si­jos ir su­si­ti­ki­mai vers­lo te­mo­mis vyks­ta, bei pa­kvie­tu­si ten da­ly­vau­ti, nes „cent­ras tų me­cha­nizmų ne­val­do ir pi­nigų ne­skirs­to“. Tie­siog siū­lo prie­mo­nes, nu­krei­pia vers­li­nin­kus jo­mis pa­si­nau­do­ti, visą in­for­ma­ciją skel­bia sa­vo sve­tainė­je ir so­cia­linė­je erdvė­je.
Va­sarą vers­li­nin­kai kvies­ti ir į jiems nau­din­gus mo­ky­mus. Ta­čiau di­rek­to­rei su­si­daręs įspūdis, kad minė­tam as­me­niui konk­retūs klau­si­mai dėl vers­lo nerūpėję, jis tie­siog norė­jo vel­tis į po­li­ti­nes dis­ku­si­jas, vis klau­sinėjęs apie ne­va din­gu­sius „ko­vi­di­nius“ pi­ni­gus.
Įžvel­gia po­li­ti­nių mo­tyvų
„Čia gal kaž­koks po­li­ti­nis mo­ty­vas, ne­ži­nau... – spėlio­jo RTVIC di­rek­torė, – Aš pa­ti jo­kiai par­ti­jai ne­prik­lau­sau, nors po­li­ti­ka ir do­miuo­si“.
Jai toks įspūdis su­si­daręs dėl to, jog as­muo pa­ts išei­čių, kaip pa­dėti dėl pan­de­mi­jos nu­kentė­ju­siam sa­vo vers­lui, tar­si ir neieš­kojęs. Tie­sa, buvęs vie­na­me vers­lo te­ma vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je, bet pa­sėdėjęs ir išėjęs, o į as­me­ninį su­si­ti­kimą su L. Doc­ke­vi­čie­ne, kur galė­jo vi­sus klau­si­mus už­duo­ti tie­siai, taip ir neatėjęs, nors bu­vo pa­skir­ta ir da­ta, ir lai­kas.
„Jis at­sto­vau­ja tik sa­vo ir po­li­ti­niams in­te­re­sams, tik­rai ne dau­gu­mos vers­li­ninkų“, – įsi­ti­ki­nu­si cent­ro va­dovė.
Mo­te­ris sakė su­pran­tan­ti vers­li­nin­kus – jie vi­so­je Lie­tu­vo­je, ne tik Rie­ta­ve, ken­čian­tys dėl ka­ran­ti­no ri­bo­jimų, ta­čiau sa­vo ge­ro­ve esą turėtų rūpin­tis ir pa­tys, dau­giau domė­tis as­me­niš­kai, da­ly­vau­ti mo­ky­muo­se ir gau­ti iš jų nau­dos, ži­nių, ku­rias pri­tai­kytų gelbė­da­mi ar plėto­da­mi sa­vo verslą.
„Po­ky­čiams rei­kia ruoš­tis vi­sa­da, gink­luo­tis tai­kos, o ne ka­ro me­tu“, – pa­brėžė L. Doc­ke­vi­čienė.
Ir pa­bai­go­je pri­dūrė esan­ti nu­si­vy­lu­si, kad po­li­ti­kai va­do­vau­ja­si pa­ska­lo­mis, neiš­siaiš­kinę pro­ble­mos esmės, nors vi­sa RTVIC ko­man­da dir­ba nuo­šird­žiai ir kiek­vie­nam sten­gia­si neat­sa­ky­ti, kuo galė­da­ma pa­dėti.