
Naujausios
Asfalto laukia nuo 2000-ųjų
Šio mėnesio pradžioje Mažeikiuose viešėjęs prezidentas iš ten pietauti į Lopaičius važiavo minėtu keliu, kurio apie 14 kilometrų sudaro žvyrkelis. Restorano savininkams G. Nausėda neslėpė pasibaisėjęs žvyrkelio būkle ir juokavo atsiųsiąs sąskaitą už automobilio plovimą merui Antanui Černeckiui.
„Tai ar atsiuntė?“ – posėdžio metu merą per dantį traukė komiteto nariai.
A. Černeckis atsakė sąskaitos negavęs. Tai tebuvęs G. Nausėdos pajuokavimas įtampai nuimti. Juo labiau kad Tverų–Žarėnų kelias yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) žinioj.
Juokai juokais, bet asfalto šioje vietoje Tverų seniūnijos gyventojai laukia jau nuo 2000-ųjų, kuomet ir pradėta žadėti, kad jis jau tuoj tuoj bus. Meras nudžiuginti lopaitiškių ir kitų šiuo keliu važinėjančiųjų negalėjo. Pasakojo praėjusį antradienį dalyvavęs susitikime LAKD, kurio metu jos atstovams ir buvo priminta apie šį kelią.
„Jis nėra įtrauktas į pirmuosius prioritetus pagal intensyvumą“, – sakė meras.
Tačiau nežinia, ar nuolatinis LAKD durų varstymas, ar prezidento apsilankymas Lopaičiuose visgi lėmė, jog direkcija „bent jau pradeda galvoti, kad reikia įtraukti į artimesnius planus, bent pradėti projektavimą“.
Žinoma, vien dėl tokių pamąstymų asfaltas per metus čia neatsiras, tačiau, anot mero, gali būti, kad reikalai pajudės po dvejų ar trejų metų.
Keičiasi lėšų skirstymo tvarka
A. Černeckis papasakojo ir apie išgirstą naujovę. Esą direkcijoje dažnai keičiantis vadovybei, keičiasi ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo politika. Nebelieka 5 proc. šios programos rezervinių lėšų, kurias savivaldybės vietinės reikšmės keliams tvarkyti galėdavo gauti papildomai. Dabar lėšos bus išdalintos iškart, savivaldybių valdomiems keliams skiriant 33 proc., valstybinės reikšmės keliams – ne mažiau kaip 67 proc. lėšų.
„Reikės verstis tais pinigais, kuriuos gausime tiesiai. O mums tai nėra palanku, nes 50 proc. jų skiriama pagal kelių ilgį, kiti 50 proc. – pagal gyventojų skaičių. Mūsų vietinių kelių ilgis labai didelis – virš 400 kilometrų, o gyventojų, patys žinot, kiek turim...“ – naujove nesidžiaugė A. Černeckis.
O Tverų seniūnijos gyventojai, matyt, greičiau nei asfalto sulauks geresnio internetinio ryšio. Kaip patvirtino komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas, jau yra paskelbtas konkursas 5G bokšto statybai prie Tverų, kuris įvyks jau lapkričio pradžioje. Bokšte bus visų keturių ryšio operatorių antenos.
Rietavo veterinarinės sanitarijos reikalai
Komiteto nariams rūpėjo ne tik Savivaldybės kelių būklė, bet ir Rietavo veterinarinės sanitarijos situacija. A. Mas-lauskas pastebėjo, kad prieš kurį laiką šios utilizacijos įmonės direktorius, klausinėdamas, ar ši neskleidžia dvoko, beldėsi kone į kiekvieną trobą, bet „kai užsmardino ant vasaros pabaigos, atsipirko tie visi jo vaikščiojimai“.
Politikas norėjo sužinoti, kokia situacija šalutinius gyvūninės kilmės produktus naikinančioje ir perdirbančioje įmonėje? Girdėjęs, kad ji nėra džiuginanti (įmonei atliekama bankroto procedūra – aut.).
Meras buvo nusiteikęs kur kas optimistiškiau. Esą įmonė dirba gana normaliai ir didelių problemų, išskyrus senstelėjusius įrenginius, neturi. Būtent dėl jų nusidėvėjimo, mero tikinimu, laiks nuo laiko ir įvyksta avarijos, kurių metu užsmardinama. Tačiau nuolatinės smarvės rietaviškiai nebejaučiantys.
Esą pasikeitus įmonės vadovybei, nepageidaujamiems kvapams šalinti skiriamas didelis dėmesys. Smarvę mažinančioms priemonėms pirkti per trumpą laiką išleista 150 tūkst. eurų.
„Jie susitvarkę su darbuotojais, dirba gana ekonomiškai ir tvarkingai. Vilties yra, kad išsikapstys ir didelių problemų nebus“, – viliasi meras.
„Garažams ten ne vieta“
Posėdžio metu pritarta, kad į viešajame aukcione parduodamo Rietavo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamų daiktų sąrašą naujai būtų įtraukti du statiniai – nuo gaisro nukentėjęs gyvenamasis namas, kuriame Savivaldybė buvo įkūrusi socialinius būstus, bei Rietave, Laisvės g. 2, esantys garažai.
Balsuodamas šiuo klausimu Viktoras Krajinas susilaikė. Politikas tiek anksčiau, tiek dabar tikino manąs, kad sprendimas privatizuoti garažus nėra tinkamiausia išeitis.
„Ar neįsileisim dar vieną, trečią, turgelį, ir tas mūsų turgelis iš europinių lėšų liks užmaršty ir nebereikalingas?“ – svarstė jis.
Ir siūlė erdvę, kur dabar yra garažai, atverti ar kitaip sutvarkyti, kad tiek iš aikštės, tiek iš paties turgelio į miesto centrą atsivertų kitoks vaizdas.
Tačiau A. Černeckis sakė manąs, kad sprendimas garažus privatizuoti tik pasitarnautų savivaldybės įrengtam turgeliui. Esą jei šių statinių vietoje atsirastų parduotuvėlių, į jas užsukę žmonės užeitų pirkinių ir į turgelį. O dabar stovintys garažai neatneša jokios naudos. Nereikalingi jie ir Savivaldybės automobiliams laikyti, mat tam reikalui naudojami iš buvusios Žemaitijos kolegijos perimti garažai.
„Garažams ten ne vieta, o kaip viskas daroma, galima ginčytis“, – pritarė ir J. Barsteiga, nubalsavus, kad garažus visgi reikia parduoti.
Šiukšlintojus atbaidys vaizdo kameromis
Alfredas Mockus iškėlė problemą dėl Rietave, prie Parko gatvės, stovinčių konteinerių atliekoms. Po savaitgalio, pirmadieniais, jo tikinimu, ten net sunku vartelius atidaryti – tiek įvairių pakuočių būna prikrauta, o ir patys konteineriai – pilnut pilnutėliai. Tad komiteto narys svarstė, kad gal ten įrengtų konteinerių yra per mažai.
Su tuo nesutiko Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė. Pasak jos, įrengiant naujus pusiau požeminius konteinerius vietoj senųjų buvo apgalvota, koks jų poreikis.
Esą tiems penkiems daugiabučiams namams, kurie minėtais konteineriais ir naudojasi, jų visiškai pakaktų. Problema ta, kad atliekų čia atveža ir pašaliniai žmonės, gal jos čia atboginamos net iš parduotuvių. Sukrautos būna didelių pakuočių atliekos, tai ir kelia pagrįstų įtarimų. Be to, patys gyventojai skundėsi matę, kad atsikratyti atliekomis čia atvažiuoja svetimi, o pagėdinti jie tik atsako: „Ko skundžiatės, vis tiek išveš“.
Pagrindo tokiems spėjimams įžvelgė ir administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas – juk gyventojų aplink nepadaugėjo, o konteineriai įrengti ne vakar – jų tikrai turėtų užtekti penkių daugiabučių namų atliekoms.
Savivaldybė šią problemą spręs įrengdama vaizdo stebėjimo kameras.