
Naujausios
Tos šiltos žiemos...
Įmonės vyriausioji finansininkė Ramutė Gailienė, kuriai direktorius patikėjo posėdžiaujantiesiems pristatyti finansinius dalykus, pranešė, kad ir praėjusiais metais Rietavo komunalinis ūkis patyrė nuostolių. Kaip rašoma metiniame pranešime, jie siekia beveik 149 tūkst. eurų, o užpernai ir pernai nuostoliai buvo kur kas mažesni – atitinkamai apie 46 ir 47 tūkst. eurų. Ir daugiausiai jų susidarė dėl šilumos padalinio veiklos – jo rezultatai, lyginant su 2019 m., pablogėjo 76 tūkst. eurų.
Kodėl taip atsitiko? Kaip paskui aiškinti ėmėsi jau pats A. Rojus, 2020-ųjų žiema buvo šilta, vidutinė temperatūra buvo su pliuso ženklu (5,1 °C), dėl to mažiau šildėsi įmonės. Šildymo beveik nereikėjo buvusios kolegijos pastatams, kurie ir dabar dar nėra įveiklinti, komunalininkai paslaugų neteikė ir baseinui. L. Ivinskio gimnazija taip pat šildyta mažiau, nes dėl pandemijos joje nevyko pamokos. Dėl to netekta 8-ių tūkst. eurų pajamų, numatytų bazinėje šilumos kainoje.
Pasiūlė nuvažiuoti į kapines
Kalbėdama apie bendrus visų įmonės padalinių nuostolius, finansininkė
R. Gailienė išskyrė tris priežastis, kodėl jų pernai patirta daugiau. Esą po finansinių ataskaitų audito į sąnaudas teko nurašyti menkavertį inventorių, daugiausia tai – administracijos pastate esantys baldai, kurių vertė – apie 17 tūkst. eurų. Nuostolius gilino ir tai, jog kaip beviltišką reikėjo nurašyti UAB „Riverus“ skolą už parduotą metalo laužą, mat šiai įmonei yra iškelta bankroto byla.
Šias dvi priežastis komiteto nariai praleido pro ausis, tačiau trečioji ir nustebino, ir iššaukė diskusiją. Pasirodo, net 55 tūkst. Eur kompensacijos Rietavo komunalinis ūkis pernai turėjo sumokėti darbuotojams, laiku nepanaudojusiems daugiau kaip už 3-ejus metus sukauptų kasmetinių atostogų. Jie atostogų dienas pagal įstatymą turėjo išnaudoti iki 2020 m. liepos.
„Kodėl žmonės neatostogauja? – stebėjosi komiteto narys Viktoras Krajinas. – Darbdavys privalo laiku ir kasmet suteikti žmogui atostogas.“
Ir išgirdo, esą kartais būna darbų, kur administracijos darbuotojų niekas negali pakeisti.
„Vykdėm projektus. Neišėjo tų atostogų. O būna, nepriversi išeiti, jei žmogus nenori“, – įmonę teisino R. Gailienė.
Tačiau V. Krajinui tokie paaiškinimai, matyt, nepasirodė svarūs.
„Rimtai pajuokausiu – nuvažiuokit į kapines ir pažiūrėkit, kiek ten nepakeičiamų yra“, – mestelėjo V. Krajinas. Ir su tuo R. Gailienei beliko sutikti.
Situaciją bandė švelninti A. Maslauskas, pabrėžęs, kad Rietavo komunalinis ūkis – ne vienintelė įmonė, kur darbuotojai turi sukaupę atostogų.
Perspektyvos – miglotos
Pripratę prie per Rietavo komunalinio ūkio ataskaitų pristatymus paberiamų skaičių, komiteto nariai norėjo aiškiai žinoti, kiek, atmetus tris minėtas priežastis, įmonė patyrė grynojo veiklos nuostolio. A. Rojaus skaičiavimu, jo bus 77 tūkst. eurų.
Galbūt įmonės direktorius dar ilgai būtų vardijęs, dėl ko Rietavo komunaliniam ūkiui sekasi šitaip prastai – einamieji remontai, paskolų grąžinimas, nusidėvėjimo sąnaudos, kiti dalykai, bet jį sustabdė A. Maslauskas, paprašęs kalbėti apie įmonės perspektyvas.
O daug minčių dėl perspektyvų įmonė, pasirodo, neturi. Tiesiog bandoma pritraukti naujų vartotojų ir susigrąžinti buvusius, pavyzdžiui, Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą. Be to, einama pas gyventojus, rengiamos apklausos, jie kalbinami jungtis prie tinklų. Tokių raginimų sulaukė kai kurie Žemaitės g. gyventojai, anot A. Rojaus, „buvo kalba ir dėl IKI bei „Senukų“ prijungimo“. Bet kol kas tai tik pabandymai, nedavę apčiuopiamų vaisių.
Reikalai nejuda taip sparčiai, kaip norėtųsi, esą ir dėl to, jog vienus gyventojus jungtis prie jau esamų tinklų sudėtinga prikalbinti, kiti iniciatyvą rodo patys, bet sunku tai įgyvendinti techniškai. Jeigu jungtis nori daugiabutis – iškyla nesutarimų tarp kaimynų ir panašiai arba žmonėms tai kainuoja jų kišenei per didelius pinigus.
Investicijos kainuojančios ir pačiam Rietavo komunaliniam ūkiui, deja, jos taip greit neatsiperka. A. Rojus mestelėjo, jog Savivaldybė, kaip įmonės savininkė, taip pat galėtų padėti investuoti į tinklų plėtrą.
O kol kas prošvaistės, kad šilumos pardavimai didės, esą nesimato. Visos viltys dedamos į buvusios kolegijos pastatus.
Gerų žinių bent tiek, jog šiemet dėl savo nagus parodžiusios žiemos vien per tris šių metų mėnesius šilumos parduota 500 MWh daugiau nei ankstesniais metais.
„Situacija nėra gera, bet ji kitokia ir negali būti“
„Priežastys žinomos iki kraujo ir stebuklo mes neatkapstysim“, – konstatavo meras Antanas Černeckis po įmonės metinio pranešimo.
Tačiau esą ruošiamas paleisti baseinas, buvusio kolegijos bendrabučio dalyje projektuojama 16 socialinių butų, ir tai ateity turėtų Rietavo komunalinio ūkio padėtį gelbėti. O pats pagrindinis kolegijos pastatas, dabar administruojamas VšĮ „Veiklus Rietavas“, anot mero, ko gero, nebus pradėtas visu pajėgumu šildyti nei šiemet, nei kitąmet. Geriausiu atveju – tik 2023 metais. „Taip greit neišjudinsim, europiniai pinigai“, – kalbėjo meras.
Ir ragino A. Rojų judinti tuos projektus, kur investicijų įdėta, bet jos neatsiperka. Antai, vamzdis atvestas, bet nesišildo parapijos namai, taip pat Pirminės sveikatos priežiūros centras.
Komiteto nariai priminė, jog atsiranda ir naujų energijos šaltinių, tad kuo toliau, tuo pritraukti naujų vartotojų bus sunkiau.
Į tai reaguodamas A. Rojus užsiminė, kad naujai prisijungusiems vartotojams 3-ejus metus planuojama taikyti nuolaidas, nors pačiai įmonei tai iškart ir neišeis į naudą.
„Turim konstatuoti, kad situacija nėra gera, bet ji kitokia ir nelabai gali būti. Nepasakysi, kad kam išlaidauja ar švaisto lėšas“, – Rietavo komunalinio ūkio situaciją apibūdino A. Maslauskas.
Galiausiai komiteto nariai pritarė Rietavo komunalinio ūkio metiniam pranešimui ir patvirtino finansines ataskaitas. Toliau šį klausimą svarstys ketvirtadienį posėdžiausianti Savivaldybės taryba.