
Naujausios
Iš Savivaldybės – 60 tūkst. eurų
Rietavo komunalinio ūkio direktorius Alvydas Rojus Tarybos posėdžio metu Savivaldybės prašė 60-ies tūkst. eurų finansinės injekcijos, kad būtų galima investuoti į infrastruktūros plėtrą, įrengti naujus vandens tiekimo tinklus ar atnaujinti nusidėvėjusius.
Kadangi praėję metai Rietavo komunalininkams buvo nuostolingi, prašyta ir sumažinti įmonės įstatinį kapitalą 148 tūkst. 825 eurais, anuliuojant 5 139 Savivaldybei priklausančias paprastąsias vardines akcijas, taip sumažinant bendrovės balanse susikaupusius nuostolius. Kiekvienos akcijos nominali vertė – 28,96 euro.
Abiem prašymams Tarybos nariai pritarė. Taigi padidinus įstatinį kapitalą Savivaldybės įnašu ir lėšomis – 10 tūkst. 85 Eur – iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, įmonė galės plėsti infrastruktūrą, įrengti vandens tiekimo tinklus Daugėdų seniūnijos Kungių kaime, sutvarkyti arba rekonstruoti nuotekų septikus Daugėduose ir Giliogiryje, išplėsti centralizuotą šilumos energiją galinčių vartoti pastatų kiekį, įrengiant tinklus ir įvadus į pastatus Rietave, Žemaitės g. 6-ame bei 3-iame namuose ir L. Ivinskio gatvės 12-ame name.
Ko žada imtis?
Nors tokiems prašymams ir pritarta, Tarybos nariai norėjo išgirsti, ką įmonė ruošiasi daryti, kad nuostoliai būtų sumažinti.
„Gal turit pasidarę rimtą veiksmų planą tiems nuostoliams sumažinti? – teiravosi Alvidas Mickus. – Nes kitais metais vėl reikės galvoti, kaip nurašyti nuostolius...“
„Mūsų planas – atitinkama kaina mūsų paslaugoms“, – nieko tokiu savo atsakymu jau nenustebino A. Rojus.
Pasak direktoriaus, vidinių resursų sąnaudoms sumažinti įmonė neturi. Ir priminė jau daugybę kartų girdėtą tiesą, jog įmonė daugiausiai nuostolių patiria dėl prarastų objektų, tokių kaip buvusi Žemaitijos kolegija. Esą jeigu vėl pavyktų parduoti tiek šilumos, kaip tais laikais, kai šildyta kolegija, viskas atsistotų į senas vėžes. O dabar stengiamasi plėsti vartotojų ratą.
A. Mickus siūlė pagalvoti apie kitą alternatyvą.
„Katilinė vasarą sukasi tuščiai beveik, žmonėms algas reikia mokėti, kuras dega. Ar nėra minčių pastatyti automatizuotą katilą, kad vasarą maksimaliai sumažinti išlaidas? Galbūt pereiti prie pilno automatizavimo katilinės?“ – konkrečiais pasiūlymais dalijosi A. Mickus.
Bet A. Rojui neatrodo, jog tai išeitis. Mat tektų vasarą atleisti penkis kūrikus, kurių prisireikia ir kitiems darbams, nes įmonė daug ką atlieka savo jėgomis, nesamdydama papildomos darbo jėgos.
Esą jeigu toje pačioje Kungių gyvenvietėje tiesiant vandentiekį nebūtų remiamasi savo jėgomis, sava technika ir darbuotojais, reikalinga suma būtų didesnė
4 ar net 5 kartus.
Gręžiotis į praeitį neverta
Vis dėlto, pasirodo, galimybė vasaros metu pasigamint šilumos nekūrenant katilinės yra svarstoma. Kaip sakė meras, dėl šių klausimų Savivaldybė konsultuojasi su apecialistais, ieškoma įvairių būdų.
„Tai atpigintų pakankamai, o tuos žmones (kūrikus – aut.) galėtume nukreipti dirbt ir uždirbt naudą pačiai įmonei“, – kalbėjo A. Černeckis.
Ir A. Rojui švelniai priminė nebesvajoti apie anksčiau šildytus plotus – esą net jeigu ir vėl reikėtų juos šildyti, energijos reikėtų daug mažiau, mat pastatai – daugiabučiai namai, įstaigos – yra apšiltinti. Tad jeigu „Veiklus Rietavas“ ir atnaujins baseino veiklą, įveiklins kitas buvusios kolegijos patalpas, kas yra planuojama, Rietavo komunaliniui ūkiui vis tiek teks ieškoti kitų sprendimų.
Šiai temai išsisėmus, A. Mickus norėjo sužinoti ir tai, ar šiemet dar bus pradėtas atnaujinti Plungės gatvės 20-asis daugiabutis namas Rietave.
O čia perspektyvos miglotos – nors rangovas turėtų būti paskirtas iki šio mėnesio galo, neaišku, ar namą norinčių renovuoti įmonių atsiras. Investicinis projektas buvo parengtas prieš dvejus metus, kai statybinių medžiagų kainos buvo gerokai mažesnės, tad nežinia, ar kas nors imsis darbų už anksčiau numatytą sumą.
Kad statybų srityje yra problemų, antrino ir meras – esą siūloma atidėti ir kitų projektų įgyvendinimo terminus, mat dabartinis kainų šuolis yra didžiulis.