Naujausios
Supažindino su Rietavo istorija ir dabartimi
S. Kairys viešnagės metu susitiko su Rietavo savivaldybės meru Antanu Černeckiu bei kultūros sektorių kuruojančia komanda ir aptarė svarbius klausimus, problemas, su kuriomis susiduriama dirbant kultūros srityje.
Vėliau svečias pakviestas apžiūrėti Rietavo parko ir dvaro teritoriją, Kultūros centrą bei Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų.
Po pietų muziejuje surengtas ministro susitikimas su kultūros darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir kultūros bendruomene. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas papasakojo istorinių faktų apie rūmus, apie kunigaikščių Oginskių puoselėtame botanikos sode kadaise užaugusią rekordinio dydžio palmę, Pirmojo pasaulinio karo pasekmes, kurios palietė ir Rietavą, tragišką Irenėjaus Oginskio šeimos likimą, pirmosios žmonos ir dvynukų netektį.
„Po Pirmojo pasaulinio karo kraštas buvo stipriai nualintas, prasidėjo badmetis ir miestelis laikėsi tiesiog ant agonijos slenksčio“, – kalbėjo V. Rutkauskas, piešdamas sunkią padėti, kurioje atsidūrė Rietavas po klestėjimo periodo.
1833 metais Florencijoje užgęsus Mykolo Kleopo Oginskio gyvybei, Rietavą perėmė valdyti jo sūnus Irenėjus. 1835 metais žengtas pirmas svarbus žingsnis socialinės sanklodos keitimo link – panaikinta baudžiava.
Prisiminta ir tai, jog 1872 metais vos 24-erių metų Bogdano Oginskio rūpesčiu Rietave duris atvėrė pirmoji Lietuvoje šešiametė muzikos mokykla, skirta orkestrantams ugdyti.
„Vis pro tą Rietavą tekdavo keliauti“
Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis dar kartą pasidžiaugė, jog Rietave sulaukta tokio garbaus svečio kaip kultūros ministras S. Kairys.
„Mieli kultūros laukų artojai, jūs esate savo terpėje su savo idėjiniu vadu priekyje. Pasikalbėkime, kas guli ant širdies, ką reikėtų galbūt pataisyti ar pasakyti viešai“, – ragino meras.
O pats ministras prisipažino, kad net 18 metų praleido Telšiuose, o kitus 18 – Kaune ir dabar nebesupranta, ar yra žemaitis, ar labiau Kauno suformuotas žmogus.
„Man visada yra labai žingeidu matyti, patirti ir kažką vis naujo atrasti, esam apvažiavę daug Lietuvos savivaldybių ir vis pro tą Rietavą tekdavo keliauti vienur ar kitur. Man susidaro toks pirmas įspūdis, kad čia palikta tautoje vykusių karų trauma, agresijų, barbariško griovimo, valstybingumo ženklų naikinimo. Bet turbūt tai ir parodo, jog žmonės niekada nepalūš, visada tai atsimins, nes mintyse nuoširdžiai išlaikytas kiekvienas kampas, kiekvienas perimetras buvusių pamatų ir rūmų didybės“, – kalbėjo ministras.
S. Kairys pasakojo, kad šiais laikais kalbant apie technologijas ar žmonių tam tikras savybes pats didžiausias pranašumas yra būti įdomiam. Nesvarbu, kad gatvės bus gražiai išasfaltuotos ar dviračių takai sujungti tarpusavyje, bet jeigu neturi istorijos, nebūsi patrauklus nei investuotojams, nei jaunoms šeimoms.
Kultūros sektorius auga
„Mūsų komanda yra unikali, joje pusė yra kauniečių, kiekvieną dieną važinėjančių į Vilnių, bet nė vieno iš meno pasaulio, bet yra turinčių didžiulę patirtį kultūros valdyboje, žmonių, kurie jaučia ne tik tą biudžetinį, bet ir nevyriausybinį sektorių. Mes stengiamės daugeliui dalykų netrukdyti, bet juos kažkaip paliesti, duoti impulsą“, – kalbėjo S. Kairys.
Jis papasakojo, kad neseniai „Eurostat“, kuris seka situaciją visose Europos Sąjungos šalyse, užfiksavo vieną įdomų faktą.
Paaiškėjo, kad nuo tada, kai duomenys pradėti rinkti, kultūros ir meno darbuotojų skaičius (biudžetiniame, privačiame ir nevyriausybiniame sektoriuje) Europos Sąjungoje auga tik trijose šalyse: Prancūzijoje, Portugalijoje ir Lietuvoje. Pastarojoje tempas yra didžiausias lyginant su kitomis šalimis.
Pasak ministro, šį augimą užtikrina laisvieji menininkai ir kūrybininkai, kurių dėka auga ir stiprėja kūrybinių industrijų sektorius: dizaineriai, fotografai ir kiti. S. Kairys pasakojo, kad kiekvieną kartą, kai lankomasi šalies savivaldybėse, prašoma, kad į susitikimą su kultūros bendruomene atvyktų ir žmonių iš nevyriausybinio sektoriaus.
Klausimai ministrui
Atėjusiesji į susitikimą su ministru turėjo jam parengę nemažai klausimų. Pirmiausia paliesta nedžiuginanti mažų kultūros darbuotojų atlyginimų tendencija. Esą rietaviškiai kultūros darbuotojai skriaudžiami labiausiai – jų uždarbis mažesnis už dirbančiųjų kaimyniniuose Plungės, Gargždų ar Telšių rajonuose. Vis tik ministas S. Kairys pabrėžė, kad klausimai dėl atlyginimų turėtų būti skirti ne ministerijai, bet Savivaldybei.
Kalbėta ir apie tai, kad kultūros darbuotojui išėjus iš darbo būna sudėtinga į jo vietą surasti naują žmogų, ypač Rietavo savivaldybėje trūksta renginių organizatorių ir meno kolektyvų vadovų.
Ministras S. Kairys priėmė rietaviškių klausimus ir pažadėjo juos atidžiau išnagrinėti, nes, pasak jo, šiuo metu žemaitijos regionui skiriamas ypatingas dėmesys.