
Naujausios
Pagrindinis iššūkis – situacijos suvaldymas
Pristatydama 2020 m. Rietavo L. Ivinskio gimnazijos ataskaitą jos vadovė Alma Lengvenienė sakė, jog praėję metai buvo sumaištingi. Kaip ir kitoms ugdymo įstaigoms, rietaviškiams teko išmokti dirbti nuotoliniu būdu. Per nuotolį vaikai mokomi iki šiol, į klases grįžo tik mažiausieji moksleiviai.
„Labai džiaugiamės, kad grįžo pradinukai, bet tai mums nėra lengva, nėra paprasta, nes turim užtikrinti saugumą ir ištisai žiūrim baimės akimis, ar neišlįs kokioj klasėj viruso protrūkiai. Todėl tuos vaikus rikiuojam pagal rudenį susidarytą tvarką. Stengiamės valdyti klasių burbulus, kad nesimaišytų klasės, valdyti srautus koridoriuose, maitinimo metu“, – apie dabartinius rūpesčius pasakojo A. Lengvenienė.
Be pradinukų, į gimnaziją žygiuoja ir dvi priešmokyklinukų klasės, veikusios ir iki tol. „Abiejose jokios viruso sklaidos nebuvo“, – patikino direktorė.
A. Lengvenienė neslėpė, jog nuolat besikeičianti tvarka, begaliniai reikalavimai labai išvargino gimnazijos bendruomenę. Kaip ir pats nuotolinis mokymas, nors su juo ir išmokta susidoroti. „Mokytojai stiprūs. Bet vaikams nėra paprasta, tėvams nėra paprasta.“
Esą nemenkas iššūkis būsiąs ir mokinių pasiekimų patikrinimai, kurie taip pat vyks elektroniniu būdu. Nežinia, kaip pavyks užtikrinti sąžiningumą, be to, sutrikti gali ir pačios sistemos.
Mero Antano Černeckio paklausta, kokių ambicijų gimnazija turi dėl ugdymo, A. Lengvenienė sakė, jog sieks, kad valstybinių brandos egzaminų rezultatų atotrūkio nuo šalies vidurkio rodiklis sumažėtų iki 0,5 (pernai buvo 0,55), o pagrindinio ugdymo rezultatai pasiektų šalies vidurkį, mat kartais būna, kad atsiliekama puse balo, nors kartais jis ir viršijamas.
Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Rietave, pernai buvo daug abiturientų, neišlaikiusių matematikos brandos egzamino.
A. Lengvenienė pabrėžė, kad šiemet ties tuo dirbama, sudaromi individualūs mokymosi planai tiems, kam sekasi prasčiau, imamasi kitų priemonių, kad istorija nepasikartotų.
O kalbant apie šviesiąją pusę, direktorė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamoje įstaigoje pavyko išvengti nelaimių, rimtesnių traumų.
Tveriškiai šoktelėjo per 30 pozicijų
Priešingai nei A. Lengvenienė, Tverų gimnazijos direktorė Gitana Kužmarskytė pasidžiaugė praėjusių metų matematikos brandos egzaminų rezultatais. Jį išlaikė visi laikiusieji, todėl mokykla pakliuvo tarp pažangiausių 17-os šalies mokyklų, bėdų dėl to neturėjusių.
Be to, pagerėjo matematikos, fizikos, lietuvių, anglų kalbos egzaminų rezultatai, gal tai ir lėmė, jog žurnalo „Reitingai“ mokyklų rikiuotėje Tverų gimnazija šoktelėjo per 30 pozicijų.
O tokiais sudėtingais metais, kokie yra šiemet, anot G. Kužmarskytės, gimnazija didelių ambicijų neturi. Tik norima, kad rezultatai nesuprastėtų, o istorijos ir lietuvių kalbos pasiekimus bus siekiama pagerinti.
Direktorės pasakojimu, tveriškiams su nuotolinio mokymo iššūkiais susitvarkyti pavyko dėl susitelkusios mokyklos bendruomenės. Visgi yra problemų, kurios pečius slegia: net keletą kartų skelbtas konkursas ieškant direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams, bet kandidatų vis neatsiranda. Tokia pati problema ir dėl psichologo, kuris šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai dėl pandemijos suprastėja mokinių psichinė sveikata, kaip skelbia atliekami tyrimai, būtų ypač reikalingas.
„Nuo rugsėjo daug kartų skelbtas konkursas. Bet čia sutinka dirbti, čia priimam, o po dienos kitos atsisako“, – dar Švietimo, kultūros ir sporto komiteto metu apie problemas ieškant psichologo kalbėjo G. Kužmarskytė.
Pasisakydama to paties komiteto posėdyje ji rado ir kuo pasidžiaugti: pakeista mokyklos šildymo sistema, renovuota sporto salė, vandentiekis, lietaus nuotekų tinklai, atnaujintas informacijų technologijų kabinetas.
Žadvainai be psichologo – jau kelerius metus
Kad nepavyksta rasti psichologo, guodėsi ir Žadvainių pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Kažukauskas. Tiesa, psichologė trumpą laiką Žadvainuose dirbo, tačiau radusi geresnį darbą netruko ištarti „viso gero“. Ir, atrodo, tuo stebėtis nereikėtų – ji mokykloje dirbo tik 0,25 etato.
„Galit įsivaizduoti, kokie tai pinigai“, – aiškino direktorius.
Be to, psichologė buvo ne vietinė, į Žadvainus važinėjo iš Klaipėdos, darbavosi ir Rietavo socialinių paslaugų centre, bet gavusi geresnį pasiūlymą darbo sutartis nutraukė tiek su mokykla, tiek su minėtu centru.
Tačiau pagaliau mokykla turi socialinį pedagogą ir esą už tai reikia dėkoti Savivaldybei – ji buvo numačiusi reikiamų specialistų išsiugdyti pati, apmokant jiems studijas. Tokias studijas įdarbintasis kaip tik ir baigė.
Jau ne pirmus metus S. Kažukauskas pabrėžia, jog mokyklos problema ta, jog daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių. Tačiau pasidžiaugta, kad jiems padėti skirta 1,75 mokytojo padėjėjo etato. Esą tai mokyklai – didelė pagalba.
S. Kažukauskas atviravo didelių ambicijų, kad mokymosi rezultatus jo vadovaujamoje įstaigoje artimiausiu metu pavyks pagerinti (dabar jie – žemiau šalies vidurkio) nesitikįs. Ypač dėl to, kad šiųmetinė dešimtokų klasė – silpna, iš 10-ies vaikų egzaminus laikys tik 6, kiti tos klasės moksleiviai – specialiųjų poreikių.
Gera žinia ta, kad mokykla išsprendė ilgus metus kamavusią problemą – su Savivaldybės pagalba pasistatė naują ūkinį pastatą, liko tik nudažyti. Tačiau ant pečių vis dar gula senosios mokyklos remonto reikalai. „Savo jėgomis pasiremontuojam, bet vis trūksta ir trūksta...“ – bėdojosi direktorius.
Jeigu Žadvainai negali pasidžiaugti pasiekimais moksle, turi kuo didžiuotis sporte. Antai seserys Donata ir Viltė Švarcaitės žaidžia Lietuvos futbolo rinktinėje. „Žemaitis“ apie tai jau yra rašęs.
Darželyje vaikų – daug
Rietavo lopšelio-darželio direktorė Stefa Steponavičiutė tiek Tarybos, tiek Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžių metu kalbėjo, kad jos vadovaujamai įstaigai, kaip ir visoms, ugdančioms vaikus, pernai teko sudėtinga užduotis išmokti dirbti kitaip – per nuotolį. Ypač dėl to, kad darželis neturi informacinių technologijų specialisto, su kuriuo būtų galėjęs pasitarti.
„Pačios tapom tom specialistėm, per savaitę reikėjo labai patobulinti kompetencijas, nors nuotolinis darbas ir netruko ilgai“, – praėjusių metų pavasarį prisiminė direktorė.
O džiugu tai, kad darželis vaikų netrūksta – turi per 200.Šiuo metu jį lanko 170 darželinukų. Tiesa, vadovė taip pat sakė pastebėjusi, kad vaikų su specialiaisiais poreikiais vis daugėja.
„Šiemet turim naują darbuotoją – specialiąją pedagogę-logopedę, tad pagerėjo pagalba vaikams, turintiems specialiųjų poreikių“, – pasidžiaugė direktorė.
Kadangi tiek vaikų, tiek darbuotojų daugėja, S. Steponavičiutė pasakojo, kad darosi sunku įsitekti, tenka dirbti susispaudus. Todėl pasvajojantys apie šiuolaikišką priestatą su sale, kabinetais specialistams.
A. Černeckis pasiūlė, kai viskas stos į vėžes, naudotis šalia esančios gimnazijos sporto sale ir šitaip gerinti fizinį aktyvumą.
„Gimnazijos sale galit naudotis. Visos sąlygos sudarytos – aikštynai gražiausi, salės tvarkingiausios. Tik reikia susitarti, susiderėti tarpusavyje.“
Komiteto posėdžio metu pats meras iškėlė ir netvarkingo darželio kaimyno problemą.
„Tas vištininkas darželio nepuošia. <...> Ugdymo įstaigos aplink, o tokį laužyną padaryt“, – stebėjosi ir pyko meras, o per Tarybos posėdį sakė, kad Savivaldybė jau imasi veiksmų problemai išspręsti.
Meno mokykla modernėja
Bene mažiausiai problemų išsakė M. K. Oginskio meno mokyklos vadovas Nerijus Jasinskas. Jis abiejuose posėdžiuose pasakojo didelių nusiskundimų neturįs, esą nuotolinis ugdymas vyksta tvarkingai. Vaikai, kam trūko, yra aprūpinti priemonėmis.
Direktorius tik spėjo vardinti, kuo mokykla gali džiaugtis. Tai ir įrengta būgnų klasė-įrašų studija, kavinukė vaikams, atnaujinta molio studija, įrengta dalinė stebėjimo sistema, modernus mokomasis teatras, įsigytas 3D molio spausdintuvas, pastiprintas interneto ryšys, sudalyvauta daug nuotolinių renginių, rengiama daug įvairių projektų. Štai ir netrukus – balandžio 23–25 dienomis – vyks IV tarptautinis festivalis-konkursas „Mykolo Kleopo Oginskio kultūros perlai“.
O ko dar mokyklai trūksta? Anot vadovo, reikia atnaujinti apšvietimą kai kuriose klasėse.
Tarybos narė Vaida Vaičikauskienė domėjosi, kodėl atnaujintas kontaktinis mokinių ugdymas grupelėse staiga buvo sustojęs.
N. Jasinskas aiškino, jog dienai ugdymas buvo nutrauktas, nes vienas iš mokytojų pranešė apie koronavirusui būdingus simptomus. Bet įtarimams nepasitvirtinus, ugdymas vėl buvo atnaujintas.