Netekome kompozitoriaus Aloyzo Meškausko

Nuotrauka iš asmeninio A. Meškausko šeimos albumo
Menininko meilė muzikai neišblėso visą gyvenimą
Neseniai mus paliko iškilus muzikos kūrėjas ir pedagogas Aloyzas Meškauskas. Kompozitorius mirė kovo 17 dieną Rietave. Menininko meilė muzikai neišblėso visą gyvenimą. Dar vaikystėje Aloyzas grojo savadarbiu smuiku. Baigęs mokslus, atrado mokytojo pašaukimą bei ilgą laiką dirbo pedagogu. Gyvendamas Plungėje jis ne tik mokytojavo, bet ir vadovavo mėgėjų chorams. O išėjęs į užtarnautą poilsį ir būdamas vargonininku, jis išleido kelis kompaktinius diskus su kantičkomis.

Muzikavo nuo vaikystės

Būsimasis kompozitorius gimė 1931 m. spalio 15 d. Plungės rajone, Norgalviuose. Augo kartu su septyniais broliais ir seserimis. Visa šeima turėjo gerą muzikinę klausą.

Aloyzo polinkis į muziką išryškėjo dar vaikystėje. A. Meškauskas tuomet dar savo akyse nebuvo net regėjęs tikro smuiko. Šiaip ar taip, tai jam nesutrukdė jį susikonstruoti pačiam. Instrumentą susikalė iš lentelių. Savo muzikinius gebėjimus jaunajam muzikantui teko demonstruoti karvidėje, nes groti namuose niekas neleido.

Baigęs Rietavo progimnaziją, 1949 metais A. Meškauskas nusprendė įstoti į Klaipėdos muzikos mokyklą. Šį žingsnį žengė paskatintas savo brolio Rufo. Be solinio dainavimo, kompozitoriui taip pat teko baigti ir mokytojų seminariją. Mokytis vien muzikinių subtilybių jaunuoliui neleido mama, sakiusi, kad „visi muzikantai yra mergininkai ir girtuokliai“. Taip anuomet kaimo žmonės suvokė muzikavimą.

Mokslus kompozitoriui teko nutraukti dėl tarnybos sovietinėje armijoje. Studijas pratęsė grįžęs iš tarnybos, tačiau jau nebe kaip solistas, o kaip chorvedys. Studijų metu A. Meškauskas vadovavo ir įvairiems Klaipėdos meno kolektyvams. Vėliau nusprendė baigti ir choro dirigavimą. Beveik tuo pačiu metu jis vadovavo ir Kretingalės septynemetės mokyklos chorui bei skudučių ansambliui.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. balandžio 1 d. numeryje (Nr. 25).