Naujausios
Atsitiktinumas, o gal likimas?
E. Pranckevičienė gimusi ir užaugusi Rietave – krašte, kuriame jai gera gyventi, kur pažįstamas kiekvienas takelis.
„Grįžimas į Rietavą man buvo lemtingas, matyt, taip jau buvo sudėliota Aukščiausiojo. Birželio pradžioje baigusi studijas Vilniuje, grįžau vasarai pas tėvus. Ir tikrai neplanavau likti ilgam – planuose buvo dar vienos studijos. Bet likimas pats sudėliojo viską taip, kad atsiradau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“, – pasakojo moteris.
Rietaviškė sulaukė pasiūlymo vasaros metu padirbėti bibliotekoje, o po poros mėnesių jau ėjo laikinosios direktorės pareigas. Po to buvo konkursas direktorės pareigoms užimti. Ilgai dvejojusi, ar dalyvauti, bet galiausiai nutarė, kad nieko neprarasianti – verta pabandyti.
Ir štai rugpjūčio mėnesį bus vienuolika metų, kaip dirba bibliotekoje, kurioje gali augti, tobulėti, realizuoti savo idėjas, įveikti iššūkius ir atrasti savo stiprybes. Darbo čia tikrai netrūksta, tad yra įdomu ir nenuobodu. O imdamasi šių pareigų Erika linkėjo sau, kad visas popierizmas paliktų vietos ir kūrybiškumui, įvairioms veikloms, edukacijoms su vaikais ir suaugusiaisiais.
Pomėgis skaityti – nuo vaikystės
Įdomu tai, kad visą dieną besisukdama tarp knygų, E. Pranckevičienė sakė turinti gerai apgalvoti savo dienotvarkę, kad rastų laiko ramiai paskaityti. Moteris su vyru augina du sūnelius: penkerių metų Pijų ir aštuonerių Jurgį, tad visas laisvas laikas ir dėmesys pirmiausia tenka jiems.
Kaip bebūtų, Pranckevičių atžalos niekada nenueina miegoti nepaklausiusios mamos skaitomų knygelių, dėl kurių yra pametusios galvas. O pačiai Erikai iš vaikystės labiausiai į atmintį įstrigusios garsiosios švedų rašytojos Astridos Lindgren knygos ir įvairūs kiti mamos skaityti kūriniai.
„Aš esu tikra pelėda, visada mėgstu užsiimti kokia veikla ir naktinėti iki vėlumos, tad dažniausiai kokią knygą savo malonumui atsiverčiu tik užmigus vaikams arba anksti ryte, kada visa šeimyna tebesapnuoja devintą sapną. O knygas renkuosi labai įvairias – nuo vaikų psichologijos iki grožinės literatūros, tik detektyvai yra tas žanras, kuris nežavi“, – kalbėjo rietaviškė.
Jeigu nebūtų šeimos – iš darbo neišeitų
2012 metais, kada tuometinė bibliotekos direktorė Nijolė Krajinienė jau audė mintį apie išėjimą iš darbo, pasiūlė šias pareigas stropumu ir atsakingumu sužavėjusiai Erikai – nors laikinai. Pašnekovė sakė nė nepajutusi, kur tas laikas ištirpo, ir štai rugpjūčio pabaigoje minėsianti 11-os metų darbo bibliotekoje sukaktį. Nors atviraudama prasitarė, kad vadovaujamas darbas – ne jai, kadangi didžiąją laiko dalį praryja biurokratija, dokumentų tvarkymas, o tuo metu, lyg tyčia, galvoje viena po kitos gimsta idėjos apie įvairius renginius.
Pašnekovė sakė labai mėgstanti organizuoti įvairias edukacijas, skirtas vaikams, rengti koncertus, pasikviesti į biblioteką rašytojų ir kitų svečių, kad rietaviškiai kuo daugiau turėtų progų pažinti platesnį ratą kūrybiškų žmonių, visuomenininkų. O tuo metu direktorės kabinete nejučia ima kauptis dokumentų šūsnys kurios dėl laiko stokos būna atidedamos vėlesniam laikui.
„Jeigu neturėčiau šeimos, turbūt galėčiau dieną naktį dirbti ir į laikrodį niekada nesidairyčiau. Tik štai vyras ir vaikai nėra labai patenkinti, kad ilgai darbe užsibūnu“, – pasakojo rietaviškė.
E. Pranckevičienė sakėsi esanti darbšti ir namuose, niekada nesėdi sudėjusi rankų ir labiau už viską nemėgstanti tinginių. Dažną sykį tenka išgirsti kitas moteris besiskundžiant dėl įgrisusios namų ruošos, o ji – priešingai: savaitgaliais su dideliu užsidegimu šmirinėja po namus, plaudama indus ir valydama dulkes.
Teatras ir žygiai
Bet ne tik darbu, šeima bei namų ruoša E. Pranckevičienė gyvena – lygiai su tokiu pat malonumu įsisuka ir į kitas veiklas.
Būdama dar mergaičiukė susidomėjo scena ir ant jos vaidinančiais kostiumais pasidabinusiais aktoriais. Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla buvo kaip tik tai, ko reikėjo, tad nieko nelaukusi pradėjo lankyti teatro užsiėmimus pas režisierių Vincą Andriušką. Šis mokytojas buvo žmogus, atvedęs į teatro pasaulį. Po nedidelių pertraukėlių šiais metais E. Pranckevičienė vėl sugrįžo į Rietavo kultūros centro teatrą „Ruoda“.
Karantino metu, kai visi tautiečiai buvo įkalinti namuose, Erika sako atradusi žygiavimą, kuris jai – ne tik sportas, bet ir atgaiva sielai. Tiesa, į pačią pirmąją piligriminę kelionę išsiruošė dar septintoje klasėje, tada su vadovu Mariumi Griciu per dvi dienas, be navigacijos, per miškus nukeliavo į Žemaičių Kalvarijos atlaidus.
Dabar į šią smagią veiklą įsitraukė visa šeimyna ir draugė, su kuria praėjusiais metais dalyvavo piligriminėje kelionėje „Mamos už vaikus“ – pėsčiomis keliavo nuo Kretingos iki Šiaulių, per dieną įveikdamos po dvidešimt kilometrų.
Įvertinta Lietuvos mastu
Šį pavasarį bibliotekos direktorė dalyvavo Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos tarptautinėje konferencijoje „Nauja bibliotekų patirtis aplinkos permainų kontekste“, kurios metu buvo įteikti apdovanojimai labiausiai praėjusiais metais pasižymėjusioms šalies bibliotekoms.
Rietavo savivaldybės I.Oginskio viešoji biblioteka apdovanota nominacijoje „Partnerysčių biblioteka 2022“ už išskirtines iniciatyvas telkiant bendruomenę, už bendradarbiavimą su įvairiomis Lietuvos ir užsienio institucijomis bei asmenimis.
Rietavo miesto biblioteka įkurta 1937 metais, 1950-aisiais tapo rajonine, o 1963 metais – miesto biblioteka.
2000 metais gavo savivaldybės viešosios bibliotekos statusą ir prie jos buvo prijungtos septynios kaimų bibliotekos: Labardžių, Liolių, Daugėdų, Tverų, Medingėnų, Pelaičių, Girdvainių. 2010 m. Rietavo viešoji biblioteka įsikėlė į renovuotas patalpas, jai suteiktas Irenėjaus Oginskio bibliotekos vardas.