Naujausios
Pirmos čiuožimo pamokos dar vaikystėje
Prieš septynerius metus K. Vaičekauskas po ilgos pertraukos su bičiuliu pradėjo vėl čiuožinėti pačiūžomis – tai ant vieno kaimyno tvenkinėlio, tai ant kito. Bet sunerimo vyrai, kad tokie užšalę vandens telkiniai yra nesaugūs, nes ledas bet kurią minutę gali įlūžti. Taip Kaziui toptelėjo mintis, kodėl gi nepasidarius tikros ledo arenos pačiam.
Bet prieš pradedant gilintis į ledo arenos įrengimo ypatumus, kartu su pašnekovu dar paklaidžiojome vaikystės prisiminimų takais. Išgirdome, kad vos sulaukęs dešimties metų Kazys susidomėjo pačiūžomis. Juk tuo metu nebuvo nei išmaniųjų technologijų, nei kompiuterinių žaidimų, tad geriausios pramogos būdavo tik po atviru dangumi.
Šiek tiek ūgtelėjęs ėmė žaisti ir ledo rutulį, nors buvo itin sudėtinga gauti tam reikalingo inventoriaus. Tekdavo pasitelkti išradingumą – nuėjęs į mišką ir susiradęs tinkamą beržo šaką, vaikinas iš jos išsidroždavo lazdą ledo rituliui žaisti.
„Ir dorų pačiūžų prieš tiek metų nebūdavo, o pirktinės lazdos visai nelaikydavo – nerimtos ir netvirtos būdavo, iš fanieros pagamintos. Tikdavo vos vienoms rungtynėms. Nebuvome mes kažkokie ypatingi žaidėjai, tiesiog susirinkę leisdavome aktyviai laisvalaikį. Vėliau išėjome į armiją ir sukūrėme šeimas. Gerai paskaičiavus, gal 30 metų pačiūžos ramiai tūnojo kampe“, – pasakojo K. Vaičekauskas.
Išradingumo ir sumanumo nestinga
Ne taip seniai nupūtęs dulkes nuo pačiūžų, vyras, kaip minėta, nutarė įsirengti nuosavą čiuožyklą. Paklaustas, iš kur sėmėsi žinių, kaip išpilti tam reikalui tinkamą ledą, rietaviškis pasakojo tiesiog pasitelkęs sumanumą ir nutaręs bandyti. Iš pradžių mąstė būsimąją ledo areną iškloti specialia danga, kad per apačią neišbėgtų vanduo, bet tuoj šios idėjos atsisakė, kai sužinojo, kokių investicijų pareikalaus toks sumanymas.
Į darbus K. Vaičekauskas kibo 2021-aisiais metais savo privačioje teritorijoje Maldučių kaime, pamatęs, kokia dėkinga yra šioji vieta. Nukasus apie 20 centimetrų žemės paaiškėjo, kad drėgmė laikosi puikiai, o šalia esantis bebrų užtvenktas kanalas padeda išsilaikyti vandeniui.
Pirmoji ledo arena Rietavo savivaldybėje užima 12 arų plotą, nors pagal visus standartus turėtų būti šiek tiek didesnė. Bet K. Vaičekauskas sako, kad niekas dėl to nesiskundžia – vietos visiems norintiems pačiuožinėti užtenka per akis.
Šiuo metu spaudžiant nedideliam šaltukui čiuožti ledu yra tiesiog idealios sąlygos, bet smalsu buvo sužinoti, kaip situacija pasikeistų, jeigu termometro stulpelis imtų rodyti pliusinę temperatūrą.
„Jeigu yra 1–2 laipsniai šilumos, čiuožinėti dar galima, bet norint žaisti ledo rutulį tektų įdėti žymiai daugiau pastangų. Mano nuomone, optimaliausia temperatūra yra apie 0 laipsnių. Dabar ledo storis siekia 10–15 centimetrų, yra tvirtai užšalęs, tad drąsiai ir su traktoriumi važiuoju. Turiu susikonstravęs tokią toninę vandens talpyklą, pašildau vandenį, tempiu ir lyginu ledo nelygumus. Dar vienas būdas yra ant to paties traktoriaus užsikabinti šluotą ir taip valyti ledą“, – pasakojo pašnekovas.
K. Vaičekauskas prisipažino iki šiol mėgstantis po darbo vakarais susirinkti su draugais ir pažaisti ledo rutulį, prisiminti senus laikus ir pajudėti. Anot jo, tuo jo karta ir skiriasi nuo šuolaikinių jaunuolių, kuriems smagiausias laikas – prie kompiuterių ar telefonų ekranų.
Rietaviškis pasakojo, kad jo ledo arenoje net vėlyvą vakarą šviesu it dieną, mat įrengtas specialus apšvietimas, taip pat suoliukai bei šildomos persirengimo kabinos. Paklaustas, ar bandė suskaičiuoti, kiek santaupų investavo į šią savo svajonę, vyriškis tik nusijuokė. Pasak jo, už tuos pinigus turbūt būtų nusipirkęs gerą automobilį, bet tai esą nesvarbu – svarbiausia, kad įgyvendino savo svajonę ir kad rezultatu dabar gali džiaugtis ne tik jis ir jo bičiuliai, bet ir visi aplinkiniai, mėgstantys žiemos pramogas.
Vyras sakė savosios ledo arenos tobulinti daugiau nebeketinantis. Visi pagrindiniai darbai nudirbti, tad belieka tik kviesti visus atvykti ir pačiuožinėti, juolab kad apsilankymas ledo aikštelėje nieko nekainuoja, ji atvira tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais.
Geriausias poilsis yra darbas
K. Vaičekauskas prasitarė, kad jo vienuolikmetis anūkas lanko ledo rutulio mokyklą Klaipėdoje ir labai džiaugiasi tokia šaunia senelio iniciatyva. Su savo komanda bei treneriais dažnai atvyksta ir į Rietavą pažaisti. Na, o mažiausiai trejų metų anūkėlei rietaviškis yra prižadėjęs padaryti kalną, nuo kurio galėtų ne tik rogutėmis, bet ir slidėmis čiuožti. Tad artimiausiu metu vietoje nenustygstantis vyriškis ketina šalia ledo arenos įrengti ir slidinėjimo kalniuką vaikams.
Rietaviškiai puikiai žino, kad K. Vaičekauskas – ne tik sumanus, bet ir labai užsiėmęs vyras, dirba keliose darbovietėse, turi įvairių mėgstamų veiklų ir ypatingai stengiasi dėl Rietavo bendruomenės bei savo šeimos narių. Ne vienam jį pažįstančiam kyla klausimas, ar lieka laiko poilsiui?
„Žinokit, aš kitaip nemoku gyventi, net ir mano laisvalaikis turi būti aktyvus. Žmoną buvau išleidęs pailsėti į kurortus, o pačiam vat nepatinka toks pasyvus laiko leidimas, jau geriau važiuoju į kalnus slidinėti. O šiaip geriausiai jaučiuosi ir atsipalaiduoju dirbdamas, tada galvoje gimsta naujos idėjos“, – dalinosi mintimis pašnekovas.